Šis patiekalas pirmiausia įdomus savo dvilypumu: vieni jį mena dar nuo vaikystės, kai per Kūčias ragaudavo šių blynelių pas močiutę, kiti nėra apie tokį patiekalą nė girdėję. O ir tie, kas šių blynelių ragavo, vertina juos nevienodai – dalis jų laukia nesulaukia atsirandant ant stalo, kiti mielai pasitenkina vos kąsneliu. Belieka išsikepti ir patiems įvertinti!
Nida Degutienė (Nidos receptai): Jei tik jūs turite mėsmalę (ir ypač tą legendinį priedelį sausainiams), pradžiuginkite savo vaikus ir šeimą nostalgiškais trapiais minkštučiais sviestiniais sausainiais, primenančiais gražiausias vaikystės akimirkas. O jei mėsmalės neturite, nenusiminkite: šiuos sausainius galima formuoti ir įprastu būdu, iškočiojus tešlą arba spaudžiant nedideles tešlos porcijas konditeriniu maišu su žvaigždiniu antgaliu.
Strelkabelka.lt: Knygoje „Didžioji virėja“ irgi yra net 8 zrazų receptai, kurie dar vadinami riestiniais. Įdarai yra su kiaušiniu, džiūvėsėliais ir kepintai lašinukais, kitas variantas yra su džiovintais baravykais, keptais lašinukais ir svogūnu. O jau lietuviškų zrazų receptas yra su svieste apkeptais svogūnais, džiovintais baravykais, sumaišytais su tarkuota juoda duona. Lenkai zrazus daro su raugintu agurku, keptais svogūnais ir dar įvynioja ir šoninės. Tokį variantą aš ir pasirinkau. Tik be šoninės.
Viso grūdo speltų kūčiukai pasižymės kiek neįprasta spalva, tačiau nustebins švelniu, išskirtiniu skoniu. Viso grūdo kvietiniai miltai – bene labiausiai savo sodrumu primins mūsų senolių keptuosius.
Dzūkija – miškų kraštas, todėl vieni populiariausių regiono patiekalų ingredientų yra uogos ir grybai. Švenčių, o gal tiesiog savaitgalio proga išsikepkite mielinių pyragėlių pagal seniausios Druskininkų giminės receptą.
Kartais prisiminti senuosius patiekalus visai smagu, vienas tokių – mieliniai pyragėliai su dešrelėmis. Tikrai patiks ir šiuolaikiniams vaikams, skirkite laiko, iškepkite ir pamatysite! O dešreles galite išsirinkti žymiai kokybiškesnes nei „anais laikais“.
Kibinai puikiai tinka kaip užkandis kone bet kokia proga, tą gerai patvirtina ir kulinaras, knygų autorius Paulius Strasevičius, kibinukų su vištiena receptą įtraukęs į savo knygą „Vieno kąsnio užkandžiai“.
Ieva Šidlaitė/knyga „Natūralus rauginimas“: Senovėje vienoje statinėje raugdavo įvairiai pjaustytus kopūstus. Į apačią dėdavo nesmulkintas galvas, ant jų – perpjautas per pusę ar ketvirčiuotas, viršuje smulkiai pjaustytus kopūstus. Pradėdavo valgyti nuo viršaus – pirmiausia smulkius kopūstus, kurie greičiau rūgsta ir trumpiau laikosi. Vėliausiai suvalgydavo nepjaustytas galvas, jos rūgsta ilgiausiai ir puikiai išsilaiko iki pavasario.
Nors blynai vadinami vienu iš greitų naminių patiekalų, mieliniams tai negalioja – kol tokių blynų tešla pakils, teks luktelėti. Tačiau tą laukimą atpirks rezultatas, nes rūgštesniais obuoliais pagardinti, cukraus pudra pabarstyti (kartais tikrai galima!) blynai nepaprastai gardūs!
Julija Steponavičiūtė (Kitchenjulie.com): Šie varškėtukai mane ir mano kiemo bei mokyklos draugus valgydino turbūt dar seniau, nei 2004 metai. Močiutės su meile kepti, į pamokas išlydėdavę ir kaskart vis skanesni. Dar ir dabar prieš lankydama močiutę dažnai paskambinu paprašyti šito gėrio ir neįsivaizduoju kaip įmanoma būtų suvalgyti tik vieną (močiutė kepa dvigubai didesnius).
Šie „liesi“ kūčiukai kepami be gyvulinių riebalų, pieno ir kiaušinių, tad atitinka visus pasninko reikalavimus.
Bulviniams blynams gaminti reikėtų rinktis krakmolingas bulves, kurios išskirtų kuo mažiau skysčio. Jei tokių bulvių neturite, bulvių masę galima nusunkti ir taip išvengti per didelio drėgmės kiekio. Taip pat į tešlą galima įdėti miltų, tačiau kuo jų daugiau, tuo blynai būna kietesni.