Gydytojo toksikologo Roberto Badaro teigimu, seniau jis ir jo kolegos dažniausiai susidurdavo su keletu jiems gerai žinomų medžiagų: „alkoholiu, heroinu, vienu ar kitu retesniu kvaišalu“. Pasak R. Badaro, vėliau pradėjo atsirasti vis daugiau įvairių iki tol nematytų psichotropinių medžiagų, ir nuo maždaug 2012-ųjų ėmė daugėti naujų svaiginimosi priemonių. „Atsirado naujų medžiagų, kurių verifikuoti neįmanoma dėl kelių priežasčių: tas, kas gamina, nežino, ką jis tiksliai pagamino. Nekalbant apie tą, kas parduoda, ir tą, kuris vartoja, nes moka už vieną, o gauna ne tą arba ne tik tą“, – teigia specialistas.
Didele problema R. Badaras laiko tai, kad narkotikų nusipirkti tapo itin lengva – neretai tai daroma internetu. Dauguma šių naujųjų medžiagų gaminama Kinijoje ir tiekiama legalių firmų, pavyzdžiui, užrašant, kad gabenamos, pavyzdžiui, vonios druskos, o kartais ir nebandant slėptis. „Įsivaizduokite, kiek tų konteinerių atgabenama – tūkstančiais. Nesukontroliuosi“, – sako gydytojas. Gabenimą palengvina ir internetas – 63 procentai vadinamojo „dark net“, arba „tamsiojo tinklo“ – prisijungimo duomenis slepiančios interneto tinklo – turinio yra skirta prekybai narkotikais. „Žmonės dažniausiai ten ieško svaiginamųjų medžiagų – taip pat ir legalių, medikamentinių preparatų. Dabar nebereikia tarpininkų, jei išmanai internetą“, – svarsto gydytojas. Jo teigimu, kainos tapo bauginamai žemos, ir tai taip pat tampa problema.
„Gamintojai žinojo, ką gamina, pirkėjai žinojo, ką perka, policija žinojo, ką gaudo, gydytojai žinojo, ką gydo. Dabar nė vienas šitoje grandinėje, pabrėžiu, nė vienas nėra užtikrintas, su kuo turi reikalą“, – sako gydytojas. Seniau dauguma narkotikus vartojančių žmonių turėjo specifinius požymus, tad, anot R. Badaro, specialistui buvo matomi iš tolo, tačiau naujųjų psichoaktyviųjų medžiagų vartotojai ne visada iš karto krenta į akis. Kartais žmonės keletą metų vartoja narkotikus be tokio poveikio, kokį sukeldavo vadinamosios klasikinės psichoaktyviosios medžiagos. Tačiau, kaip teigia gydytojas, jos kartais turi netikėtų pasekmių: „staigus spaudimo šuolis su komplikacijomis ir kraujavimu į smegenis“. Kai kurios medžiagos sukelia didžiulę, sveiku protu nesuvokiamą agresiją, kitos – itin staigių centrinės nervų sistemos pakitimų, pasireiškiančių ilgalaikiu koordinacijos prastėjimu. Kartais pakyla kūno temperatūra – net iki 41 laipsnio, todėl pažeidžiamos jautriausios temperatūrai organizmo struktūros, visų pirma – smegenys. R. Badaras sako, jog naujųjų psichoaktyviųjų medžiagų poveikis ne toks sistemingas kaip klasikinių, tad ir ilgalaikės pasekmės būna netikėtos – gydytojas sakosi matęs ir aštuoniolikmečių, ištiktų insulto. Toksikologas mano, kad kartais žmonės, vartodami šias medžiagas, pradžioje nepastebi jokių blogėjimo požymių – skaudžios pasekmės juos ištinka lyg iš niekur.
Kaip problemą R. Badaras įvardina ir tai, kad kartais žmonės pernelyg pasitiki tuo, ką perskaito internete. Informacijos, kaip pasigaminti pačių įvairiausių medžiagų – ar svaiginimuisi, ar gydymuisi – pilna internete. Žmonės skaudžiai nukenčia, nes jiems pristinga kritiško žvilgsnio į šiuos šaltinius. „Informacija nėra žinios, žinios yra informacija, patikrinta praktikoje, – sako gydytojas, – jūs galite rasti plokščios žemės įrodymų, paveikslų, schemų.“ Tai, kad ką nors perskaitėte internete, nereiškia, jog tuo reikia tikėti, juolab – bandyti vartoti net ir gydymuisi.
