Vladislavas pirmą kartą heroino pabandė keturiolikos. Vėliau sekė septyniolika priklausomybės metų. Per juos tris kartus perdozavo, o sykį pateko į muštynes, po kurių laikinai buvo paralyžuotas, sunkiai kalbėjo ir mąstė. Vladislavas žvelgia į praeitį, prisimena mirusius draugus, pirmąją meilę ir tūkstančius litų, kuriuos išleido narkotikams. „Blaiva galva gailiuosi visko“, – teigia vyras. Šiandien jis skaičiuoja jau penktus blaivybės metus ir tikina – iš priklausomybės padėjo išbristi reabilitacija ir tikėjimas. „Daug kas klausia, kur yra tas Dievas. Man jis visada šalia“, – sako vyras.