Pliušinių žaisliukų jūra, laiškai, kurie adresatų jau niekada nebepasieks, vis dar degančios žvakutės ir dar daugiau užgesusių, galybė gėlių, vaikų piešiniai, Prancūzijos vėliavos bei iš apsiniaukusio dangaus pilantis lietus. Tokią aš radau Nicą praėjus pusantro mėnesio po 86 gyvybes nusinešusio teroro akto.
