Krimst krimst - ir nėra. Taip vaikystėje tuštėdavo mamos ar močiutės kepamų žagarėlių lėkštės. Krimst krimst - ir ištirpo burnoje, tik cukraus pudra pasipuošęs nosies galiukas išduodavo, kas čia didžiausias smaližius. Tokį vaikystės skonį, ko gero, dažnas nešiojamės iki šiol. Gal „pasipudruokime“ vėl? Šefas Reinis dalinasi pačių traškiausių žagarėlių receptu.
