Medikamentai – madinga tema. Informacijos gausu internete, daugelis turi savo nuomonę apie vieną ar kitą vaistą, sunku net atsirinkti, kuo tikėti. Tačiau iškreiptos žinios kelia pavojų, sako gydytoja psichiatrė Vilma Andrejauskienė ir ragina nepasitikėti gandais apie vaistus, o klausti vaistininkų. Pasak jos, ypač paaugliai, kuriems reikia naujų potyrių, yra linkę vieni kitiems pasakoti apie būsenas, sukeltas piktnaudžiaujant medikamentais.
„Didžiausias priešas dabar yra netinkamas medikamentų vartojimas, – kalba gydytoja, lygindama su narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimu. – Baisu, kad žmonės tampa viską išmanantys, perskaito, diskutuoja, vieni kitiems pataria, nebūdami medikais, kaip sukelti būsenas, kaip vartoti vaistus. […] Žmogus į gydymo įstaigą ateina su patirtimi, su savo istorija – bandymais, nusivylimais, atradimais ir įsitikinimais. Pabandyk iš žmogaus atimti įsitikinimą, kai jam atrodo, kad tai faktas.“
Žmonių organizmai skirtingai reaguoja į tą patį vaistą ir į skirtingas jo dozes. Joną gali svaiginti, o Petrą – slopinti. Viena tabletė gali būti terapinė, o kita – mirtina.
Nėra taip, kad pirmadienį žmogus piktnaudžiauja vaistais, o antradienį tampa nuo jų priklausomas. Šie procesai susiję, sako V. Andrejauskienė. Piktnaudžiaujantis medikamentais žmogus it geras žvejys žino visas vietas, kur jų gauti. Daugelio priklausomybės nuo vaistų etapų žmogus apskritai negali pamatyti, nes vaistai veikia jo ligos simptomus. Galiausiai paaiškėja, kad ir liga nedingo, ir priklausomybė išsivystė.
Ji atkreipia dėmesį, kad kartais gydytojai iš gailesčio išrašo pacientams vaistų į priekį, „kad nereikėtų vaikščioti“, tačiau tai meškos paslauga, nes pacientai gali medikamentus suvartoti dideliais kiekiais, pasidalinti jais su draugais, kaimynais.
Gydytoja psichiatrė pasakoja, kad vieno Lietuvoje mėgstamo raminamojo preparato abstinencija yra daug kartų sunkesnė nei abstinencija nuo alkoholio ar heroino.
