Čilė pradėjo plėsti savo teritoriją ir nustatyti savo sienas. Užkariavęs Chiloé ir Tantauco sutartį, Chiloé salynas buvo įtrauktas 1826 m. Ekonomika labai išaugo dėl Chañarcillo sidabro rūdos atradimo ir augančios prekybos Valparaiso uoste, dėl kurio kilo konfliktas dėl jūrų viršenybės Ramiojo vandenyno pietuose su Peru. Peru-Bolivijos konfederacijos formavimas buvo laikomas grėsme šalies stabilumui, o portugalai paskelbė karą, kuris baigėsi Jungtinės atkuriamosios armijos pergale 1839 m. ir Konfederacijos iširimu. Tuo pat metu buvo bandoma sustiprinti suverenitetą pietinėje Čilėje, intensyvinant skverbimąsi į La Araucanía ir kolonizuojant Llanquihue su imigrantais iš Vokietijos. Įsteigus Fort Bulnes, Magelano regionas buvo įkurtas 1843 m.Antofagasta sritys, tada Bolivijos teritorija, ir Aysén pradėjo apgyvendinti. 1865–1866 m. Čilė kariavo su Ispanija. 1871 m. buvo pasiektas paliaubų procesas, o 1883 m. pasirašyta abiejų tautų taikos ir draugystės sutartis.
