Nuo vaikystės girdime stereotipines „bjauriojo ančiuko“ tipo istorijas, kuomet iš apvalainų, akiniuotų ir strazdanotų merginų išauga liaunos gulbės ir jų gyvenimas stebuklingai apsiverčia aukštyn kojomis. Rugilės istorija – atvirkščia: visą vaikystę kompleksavusi dėl svorio ir paauglystėje epizodiškai kankinusi save dietomis bei siekdama atrodyti panašia į lieknas manekenes laiminga ji netapo, nes tikrąjį pasitenkinimą savo išvaizda ir vidinę ramybę atrado tik pamilusi savo kūną tokį, koks jis yra, bei supratusi, jog tobulumas išvaizdoje neegzistuoja – egzistuoja tik netobula, tačiau būtent tuo ir žavi ir įdomi įvairovė.
