Senoji Europa, ypač LDK ir ATR gyveno aukso amžių, daugiatautės šalies didikams laikantis moralinių normų, dvasinio gyvenimo taisyklių. Aukštuomenė buvo apsišvietusi, sąlyginai kosmopolitiška, palaikė asmeninius ryšius su kitų Europos šalių karaliais bei dvasininkų luomo atstovais. Eilinis žmogus neturėjo nei balso, nei balsavimo teisės. Tačiau, kaip teigia ispanų filosofas Chosė Ortega i Gasetas, Vakarų civilizacijos raidą dramatiškai pakeitė „masių revoliucija”, kuomet politines ir ekonomines madas bei muziką ėmė užsakinėti tamsioji dauguma. „To dėka” net ir JAV politikai turi tarsi cirke krėsti pigius triukus savo rinkėjams, kad jiems būtų įdomūs. O būdami įdomūs, privalo būti į juos panašūs. Kokios Vakarų šalių ir jų elito perspektyvos, padėtį iš esmės kontroliuojant vienkartinio efekto ir naudos siekiančioms masėms?
