Piktdžiugiškai ironizuoti paskatino “BNS” naujienų agentūros vadovo pasisakymas užsienyje gyvenančių tėvynainių adresu. Žurnalistas pastaruosius taikliai apibūdino “tiesiog nenorinčiais dirbti”. Taip, taip, mielieji, – šitas straipnis apie jus: veltėdžius, pašalpinius, “vienišas” mamytes ir studentus, esamojo laiko III asmens veiksmažodžio galūnėje vartojančius raidę “e” (A. Račas. Reemigracijos nereikia. 15min.lt, 2013 vasario 9 d.).
Dėkoju Apvaizdai, kad Dievas davė proto užsidirbti duoną Airijoje legaliais būdais. Džiaugiuosi, kad negarsinu gimtinės naujomis, Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse dar nenumatytomis nusikalstamomis veikomis.
Perskaitęs A. Račo mintį, pratrūkau juoktis: “Reemigracijos nebus. Iš tiesų jos ir nereikia, nes Lietuva tikriausiai niekada nebus tokia turtinga ir geranoriška, kaip Didžioji Britanija”. Deja, prisiminęs statistinius duomenis, susiraukiau.
Remiantis statistikos departamento ataskaita, Airijoje 2011 metais gyveno 30 259 lietuviai. Iš jų dirbo – 19 753, darbo neturėjo (įskaitant ir ieškančius pirmojo darbo atvykus) – 6 244. Nedirbo ir neieškojo darbo – 4 262 lietuviai. Nedarbo lygis bendruomenėje siekė 24 procentus. Airijos gyventojų nedarbas 2011 metais svyravo nuo 14,2 % iki 18,5 procento. Vidutinis Airijos piliečių nedarbas – 18.5 %.
Pabrėžtina, kad skaičiai tėra plika statistika, todėl tūlas skaitytojas savęs paklaus: o ko čia jaudintis? Juk tie 4 262 darbo net neieškantys teisuoliai gali būti studentai, mokiniai ar namų šeimininkės.
Amžiaus grupėje tarp 15-24 metų tautiečių (iš viso – 5 645) niekur nedirbančių ir neieškančių darbo asmenų 2011 metais buvo net 1 995. Iš jų 1 828 įvardinti kaip “besimokantys/studijas tęsiantys” piliečiai, 167 – nedirbantys ir nesimokantys.
Labiau norisi tikėti, kad dauguma jaunimėlio atstovų (1 828) lanko mokyklas, sėdi universitetuose ar padeda tėvams atlikti namų ruošos darbus. O gal tiesiog… yra “vienišos” motinos ar “nerandantys” darbo dinderiautojai? Pagal išsilavinimą minėtoje amžiaus grupėje 1705 asmenys tėra baigę 10 klasių. Su aukštuoju išsilavinimu – vos 123. Vyksta tikras “protų nutekėjimas”, ar ne?
Tad verta pritarti A. Račui ir teigti, kad tegul vadinamieji “pragmatikai” geriau augina vaikus užsienyje ir “sėdi ant pašalpų”, nei melžia ir taip nustekentą Marijos žemę?
Aš manau, kad verta. Ponas Artūras yra skaudžiai teisus dėl keleto priežaščių. Minimalus mėnesinis atlyginimas Airijoje netto sieka apie 1390 eurų (8,65 EUR/val.), degalų kainos (ir atitinakmai – visos kainos) svyruoja tarp 1,67-1,70 EUR (benzinas) ir 1,58-1,63 EUR (dyzelinas). Bedarbio ir darbo ieškančiojo pašalpa skiriama, jei asmuo nepertraukiamai dirbo paskutinius dvejus metus. Pašalpa mokama neribotai – tol, kol “ieškaisi” darbo. Broliai lietuviai gudrūs susikombinuoti įvairių “priemokų” ir “priedų”: “vienišos mamos rentą”, dalį kompensacijos būsto nuomai, dalį kompensacijos automobilio kurui, pinigėlių už kiekvieną vaiką…
Gal daugiau nevardinsiu. Prasideda Gavėvia, artinasi Šv. Valentinas, tada 16-oji. Kam prieš gražias šventes nervintis? Juk Gavėnia – pasninko laikotarpis, skirtas vieno protingo Vyruko iš Nazareto atminimui.
Jeigu jauni vyrukai netenka darbo Lietuvoje, girdi tokias frazes: “Ieškosiu per pažįstamus”, “persikvalifikuosiu” ir pan. Airijoje traukiama visiškai kita dainelė: “O kam man dirbti? Geriau namie sau ant “socialo” pasėdėsiu” (“socialu” lietuviai vadina apskritai visas socialinės rūpybos išmokas, angl. Social Benefits). Sėdėk – Tėvynei iš tavęs vistiek jokios naudos.
Džiugu, kad Lietuva nėra tokia genoriška, kaip Airija.
Kartu liūdna, kad Airijos socialinės apsaugos ministrė, diplomuota buhalterė, matematiko žmona Džoan Barton (Joan Burton) – naiviai dosni. Na, jeigu jai yra gerai, – ir man gerai. Pragyvenimui užsidirbu pats.
O “pragmatiškiems” emigrantams trokštu palinkėti vieno: būkite Jūs… palaiminti. Telydi Jus ramybė.
Bet į Lietuvą, susimildami, negrįžkite.
Nes gali atsirasti piktnesnių už mane ar poną Račą.
Tokių, kurie baudžiamojo kodekso 136 straipsnio “Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus” nėra girdėję.
