Lietuva išrinko naująjį Seimą, o Prezidentė naujai susiformavusiai koalicijai bando kaišioti pagalius į ratus. Ar ji gali taip elgtis? Visgi Lietuva yra parlamentinė Respublika ir aukščiausia valdžia čia priklauso Seimui, o ne Prezidentei.
Seimą, kuris formuoja ir Vyriausybę, renka tauta ir tauta nusprendžia, kuria kryptimi šalis turėtų judėti. Regis, čia galėtumėm dėti tašką, tačiau viskas nėra taip paprasta, o Seimas – nėra visagalis. Juk gali būti, kad tautos išrinkti atstovai pradės atstovaiti visai ne tautos, o saviems interesams ir netgi nuoširžiai atstovaujant tautai tai galima daryti netinkamai. Dėl to yra įvesti saugikliai, kurie turi suveikti blokuojant netinkamus Seimo sprendimus.
Pagrindinis ir aukščiausias saugiklis yra Konstitucija, kuri yra aukščiau už Seimo narių norus ar leidžiamus įstatymus. Konstitucinis saugiklis suveikė ir po šių rinkimų – už galimą rinkėjų papirkinėjimą Seimo nario mandato neteko trys Darbo partijos atstovai bei buvo panaikinti rezultatai Biržų – Kupiškio apygardoje. Tiesa, naujai besiformuojanti koalicija nusprendė spjauti į Konstitucinio Teismo sprendimą ir jį atmesti, tačiau kitą dieną persigalvojo, supratųsį, kad negalima spjauti į šulinį, iš kurio reikės gerti.
Nors naujai besiformuojanti koalicija ir parodė savo požiūrį į šalies Konstituciją, tačiau vis dėlto pirmasis saugiklis suveikė ir sprendimas buvo pakeistas - į Seimą nepateko galimai balsus pirkę asmenys. Ar jie balsus ištikrųjų pirko, tai geriausiai atsakys teismas ir, regis, bus labai neteisinga, jeigu šitie asmenys bus nekalti. Tačiau jeigu jie į Seimą patektų būdami kalti – tai būtų neteisinga rinkėjų atžvilgiu. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad rinkėjų teisė turėti sąžiningai išrinktą Seimą yra aukščiau atskirų asmenų teisės būti išrinktais, dėl to išrinktais Seimo nariais galima laikyti tik tuos asmenis, dėl kurių išrinkimo teisėtumo nekyla jokių abejonių.
Tačiau abejonės kilo ir Konstitucinis Teismas nusprendė pravalyti naujai išrinktą Seimą nuo abejotinai į jį patekusių asmenybių. Tačiau ar tikrai visi Seimo nariai, tegul ir teisėtai išrinti, nusipelnė valdyti šalį?
Šioje vietoje įsijungia dar vienas saugiklis – Prezidentė. Nors Prezidentui prie pagrindinių funkcijų ir yra priskiriama užsienio politika ar vadovavimas kariuomenei, tačiau visgi pagrindinė Prezidento institucijos funkcija yra būti saugikliu. Jeigu Seimas priima nesąmoningus įstatymus – Prezidento prerogatyva yra vetuoti šiuos įstatymus. Tiesa, Seimas gali Prezidento veto atmesti – tačiau prieš atmetant veto Seimas įstatymą dar sykelį turi apsvarstyti, o jo priėmimui jau reikalingas mažiausiai 71 balsas.
Panašiai yra ir formuojant Vyriaysybę – Prezidentė ne tik kad gali kištis į Vyriausybės formavimą, tačiau tai netgi yra jos pareiga, įrašyta Konstitucijoje. Ir nors Grybauskaitės galios ir čia yra limituotos, visgi jinai yra dar vienas filtras, kad į Vyriausybę patektų kiek įmanoma tinkamesni asmenys.
Šia savo teise ir pareiga Grybauskaitė nusprendė pasinaudoti visomis įmanomis priemonėmis ir matyt, ne be reikalo. Juk pirmą kartą Lietuvos istorijoje šalį pretenduoja valdyti partija kartu su savo lyderiais sėdinti teisiamųjų suole.
Netrukus suveiks dar vienas saugiklis ir Seime pasirodys prokurorai, prašysiantys atimti teisinę neliečiamybę iš Darbo partijos lyderių. Nors saugikliai ir įsijungia, tačiau atrodo, kad naujoji koalicija yra pasiryžusi apginti savus. Nevienareikšmiškai galima būtų vertinti jų išpradžių atmestą Konstitucinio Teismo sprendimą, nevienareišmiškai galėtumėm vertinti ir teisiamųjų asmenų paskyrimą į antrą pagal svarbą Seimo postą ir neįsiklausimą į Prezidentės argumentus. Nevienareikšmiškai atrodo ir ginklavimasis, kai į koaliciją, turinčią daugumą, pasikviečiami lenkai. Matyt, kad trečias kartas nemeluos ir balsavimas dėl Darbo partijos narių imuniteto atėmimo parodys tikrąjį koalicijos veidą ir vertybes.
