Vis dėlto, tai viena labiausiai įslaptintų organizacijų Lietuvoje, gyvuojanti nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Legendos apie jų darbą sklando nuo pat 1991-ųjų ir iki pat šių dienų apie tuos vyrus kalbama su pagarbia baime.
„Aras“ buvo įkurta kaip itin profesionaliai parengta greitojo reagavimo rinktinė. Gūdžiais pirmaisiais naujos valstybės gyvavimo metais „Aro“ autoritetas ir parengimas gerokai lenkė kariuomenės parengimą ir tuo metu tai buvo vienintelė organizacija Lietuvoje, sugebanti atlikti pačias sudėtingiausias kovines užduotis, pradedant įkaitų išlaisvinimu ir baigiant liudininkų apsauga ar sprogmenų nukenksminimu.
Legendos apie jų darbą sklando nuo pat 1991-ųjų ir iki pat šių dienų apie tuos vyrus kalbama su pagarbia baime.
Tuometiniai „Aro“ pareigūnai buvo apmokomi net kelių institucijų: pradedant sovietų „OMON“ (dėl kurių kaltės vėliau įvyko Medininkų tragedija) ir baigiant amerikiečių „SWAT“.
Patekti į „Aro“ pareigūnų gretas nei prieš 20 metų, nei dabar nėra lengva. Kandidatas privalo įveikti aukščio, ugnies, vandens, uždarų patalpų baimę, sugebėti dirbti tiek individualiai, tiek komandoje. Pagrindinės specializacijos yra keturios: šturmuotojas, išminuotojas, vandens kovotojas ir snaiperis.
Atrankos procese tikrinami savigynos įgūdžiai, ištvermės, jėgos ir kiti specialieji fizinio pasirengimo reikalavimai. Be šio testo, kandidatai privalo atlikti intelekto ir psichologinio pasirengimo testus, turėti teisės ir šaunamojo ginklo panaudojimo žinių, būti nepriekaištingos reputacijos.
Apie „Aro“ pareigūnų kompetenciją byloja ir faktas, kad neturėdami specialios treniruočių bazės ar bent šimtadalio biudžeto, yra įvertinti analogiškų Prancūzijos (RAID), Anglijos (SAS) struktūrų, ne kartą buvo mokomi JAV antiteroristinių organizacijų.
Nuo 1990 iki 2004 metų pagrindinė „Aro“ užduotis buvo organizuoto nusikalstamumo tyrimai ir likvidavimas. „Aro“ pareigūnai dalyvavo parvežant KGB archyvines bylas iš Maskvos, likviduojant „Vilniaus brigados“, „Daktarų“, „Tulpinių“, „Gaidjurginių“, „Agurkinių“ susivienijimus, atlaikė ne vieną įkaitų dramą (ne išimtis ir neseniai vėl nuskambėjusi V.Savickio sulaikymo operacija Panevėžyje 2001 m.), kuriose nežuvo nei vienas įkaitas (iš viso yra įvykę 15 įkaitų išlaisvinimo operacijų).
Dėl nestabilaus laikotarpio diktuojamų sąlygų „Aro“ pagalbos prireikė ir ne vienam šiandien garsiam verslininkui, kurie dėl savo ir savo šeimos gyvybių gali būti dėkingi tik šiems vyrams.
Šiandien situacija kita. Šiandien jaunam startuoliui ar bobutei turgaus prekeivei nereikia bijoti duoklės atėjusių susirinkti nusikaltėlių. Šiandien mes didžiuojamės versle uždirbtais milijonais, kai pamirštame, kam esame skolingi už galimybę jais džiaugtis.
Šiandien mes jiems nedėkojame, nors dar vakar maldavome rizikuoti gyvybe mainais už savąją. Šiandien nepasitaiko atvejų, kai išvaizdžią merginą tiesiog gatvėje įsitempia į autobusiuką ir išsiveža. Šiandien nereikia bijoti, kad nusipirkus naują automobilį gali tekti jį „išsipirkti“ iš „daktariukų“ „Vilulos“ restorane.
Šiandien kalinio išlaikymui mes skiriame 556 eurus per mėnesį, kai „Aro“ pareigūnas gauna vos 370.
Šiandien mes žavimės kino herojais, antgamtinių galių turinčiais superdidvyriais, pamiršdami, kad lygiai tokie patys didvyriai gyvena visai šalia mūsų. Šiandien mes transliuojame laidas ir rašome knygas apie tuos, kurie kažkada siekė sukelti chaosą ir destrukciją, žudydami ir plėšdami. Šiandien mes didžiuojamės tais, kurie šlovina ir skelbia viešus manifestus žudikų šeimoms, o pastarosios spjaudo pareigūnams į veidus, iki šiol nepripažįsta padarytų nusikaltimų ir atvirai tyčiojasi iš vertybių, ant kurių pamato ši valstybė ir buvo pastatyta.
Šiandien kalinio išlaikymui mes skiriame 556 eurus per mėnesį, kai „Aro“ pareigūnas gauna vos 370. Ištarnavęs 20 metų, jis gauna dar mažiau – nepilnus 300 eurų. Šiandien mes kalbame apie „sudėtingas kalinių gyvenimo sąlygas“ ir „nehumanišką bausmę iki gyvos galvos“, kai specialiojo policijos būrio išlaikymui prašome 2 proc. paramos ir pasitenkiname broliška pagalba iš užsienio partnerių, nes įpirkti saugios technikos mes negalime.
Paklauskime savęs, kuris tokiomis sąlygomis sutiktumėte išminuoti savadarbę bombą, šturmuoti „Tulpinių“ vilą ar rizikuoti prieš ginkluotą pagrobėją? Kaip, išdirbę 20 metų („Aro“ pareigūno karjera vidutiniškai trunka iki 40 metų, išimtiniais atvejais, įvykdant normatyvus, galima pratęsti keleriais metais), išlaikytume šeimą, kai jokios profesinio perkvalifikavimo programos nėra vykdomos?
Kuris sutiktumėte išlikti budrus 24 val. per parą ir būti pasirengęs dirbti net atostogų metu? Jeigu atsakėte taip, greičiausiai esate beprotis idealistas su laikmečio neatitinkančia vertybių sistema. Jeigu atsakėte taip, tai jums ne tas pats, kaip jūsų vyras uždirbs pinigus. Jeigu atsakėte taip, jums nėra gėda pasakyti, kokį nelengvą darbą dirbą jūsų tėtis.
