Lietuvos visuomenė serga. Pasėdėjo ant kėdės ir smarkiai susirgo. Na, gal tiksliau ji niekada ir nebuvo sveika, o dabar tiesiog vienas iš tų didesnių ligos paūmėjimų. Galima tai vadinti bulvinizmu, galima kedėjimu, yra daug epitetų, bet dabar, kas vyksta, yra giliai įsišaknijusios ligos pavyzdys.
Pirmas labai aiškus bulvinizmo simptomas, kartu bliauti ir rėkti vienas už kitą garsiau, nesigilinant į jokius faktus, prasmę, o geriausia viską maišant su nepagarbiais kreipiniais, karts nuo karto įterpiant porą „Tėve Mūsų“.
Pasirodo, kad bulvinizmas yra ne lokalus, tačiau globalus lietuviškos dauguomenės bruožas. Kaip parodė bliaubianti minia. Faktai: D.Grybauskaitė nevairavo, diedukas ėjo už mašinos (ar blaivas galima tik spėliot), nukrito, kažkas užbliovė, kad prezidentė nutrenkė žmogų. Minia bliauna.
Ir tai veikia visada. Minia niekada nesigilina į faktus, jie padaro prielaidas ir jų dažniausiai užtenka, kad bliautų, jei yra kas šalia bliauna kartu. Lygiai tas pat ir argumentai apie verkiančią smurtą patiriančia mergaitę. Minia nesigilina, kad už lango kebabinės, policijos pareigūnai ir krūva mergaitės giminaičių, rėkiančių „nenaudoti smurto“ garsiau už laivo sireną ir negirdinčių pakankamai mandagiai šnekančių policininkų. Svarbu bliaut ir baubt, o po to apsimest, kad tavo bliovimas yra viršesnis už įstatymą.
Niekas negilina, kad ta pati žymioji mergaitė, kažkaip svaidosi tokiais žodžiais kaip „durniai“, „nekenčiu“ ir t.t. Dėl viso šito cirko gaunanti itin gerą auklėjimą, išsilavinimą ir tik išvežus visokie garbūs politikai galvoja, kad ji apsvaiginama vaistais. Tie patys gynėjai, bliovėjai, atrodo, patys niekada ir nepaklausė, ko nori mergaitė.
Dauguomenė kaltina visus, stovi su plakatais, meldžiasi ir kažkodėl iš karto nurašo Lietuvą, tačiau ne retai ant kedės šalia sėdi koks nors populistas, kuris kaip visada „veda“ minią į tiesą. Tiesa... Dažniausiai taip jau gaunasi, kad mainais už kokį nors rinkiminį mandatą. Ir tikrai ne dėl to, kad jis pritaria ar nepritaria konkrečiam dalykui, faktams, elgesiui, o dėl to, kad bulvių derlius per rinkimus tikrai geras.
Pastebimas faktas, kad bulvinizmas dažnai būna ypač išsikerojęs prieš svarbius sprendimus, rinkimus, kai su dauguomene išbėga politikai. Gerbti reikia tuos politikus, kurie nesikiša į šitą istorija ir leidžia institucijoms dirbti savo darbą. O tie kas kišasi – tiesiog renka bulvių derlių. Čia panašiai, kaip Šustauskas maistą sau dalijo.
Bulvės ir Čikagoje bulvės. O šį kartą bulvinistams kėdė, ant kurios galima pasėdėt labai patogi pasitaikė. Mąstanti visuomenės dalis tai jau džiaugėsi, kad pagaliau šitai istorijai bus padėtas bent mažas taškas, bet bulvinizmas pasiekė tokį lygį, kad dauguomenė bliauna, bulvinistai su gramofonais bėgioja ir ieško rinkėjų, na o Gražulis... Jis visada turėjo ko nekęst, tai jam šita istorija neįdomi.
Dabar aš visiškai pažįstu dauguomenę, kuri ir renka mūsų valdžią. Man gėda.
