Lietuva yra demokratinė valstybė, kurioje piliečiai turi teisę laisvai ir nevaržomai reikšti savo nuomonę. Pagrindiniame šalies įstatyme – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintas lygybės principas, t. y., kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, o taip pat, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
Į įstatymų leidėjo girnas papuolė ir tokios motinos, kurios dar iš anksto planavo susilaukti vaikų ir atsakingai tam ruošėsi
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – KT) šių metų kovo mėnesį priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad motinoms auginančioms vaikus iki kol jiems sueis 2 metai įstatymu pagrįstai buvo sumažintos jau gaunamos motinystės (tėvystės) pašalpos po 10 procentų. Tokį nutarimą KT priėmė argumentuodamas, jog valstybę buvo ištikusi ekonominė krizė, o jos padarinius turi pasidalinti visa visuomenė proporcingai. Tačiau į įstatymų leidėjo girnas papuolė ir tokios motinos, kurios dar iš anksto planavo susilaukti vaikų ir atsakingai tam ruošėsi, dirbo per kelis darbus, kad išėjus motinystės atostogų galėtų ramiai gyventi žinant, kad gaus nemažas pašalpas ir tokiu būdu galės saugiai ir materialiai apsirūpinusios auginti mažylius.
Pastarosioms motinoms pašalpos buvo sumažintos ne vieną, o net du kartus, t. y. visų pirma sumažino jau gaunamas pašalpas 10 procentų, o antra – nustatė pašalpos dydžio „lubas“, kurias šiukštu peržengti. Susidarė tokia situacija, kad tokia moteris, kuri iki nėštumo dirbo trijuose darbuose ir tapusi motina gavo pakankamai dideles pašalpas, tai įstatymu nustačius tam tikras „lubas“, iš jų atėmė kas buvo „virš lubų“, lyg nebūtų gana jau kartą sumažinus pašalpas 10 procentų. Tiesa, KT pasisakė, kad tokiu įstatymu sumažintos pašalpos taikant „lubas“ nėra teisinga, tačiau nepasisakė, jog reikėtų tuos nuostolius motinoms grąžinti, kitaip tariant kompensuoti. Subendrintai galima pasakyti, kad, motinoms, kaip ir kitoms asmenų grupėms, atsižvelgiant į sunkią valstybės finansinę padėtį per sunkmetį, galėjo vieną kartą sumažinti pašalpas, tačiau antrą kartą jos buvo sumažintos prieštaraujant Konstitucijai, kitaip tariant neproporcingai daug sumažintos.
Konstitucinis Teismas pasisakė, kad tokiu įstatymu sumažintos pašalpos taikant „lubas“ nėra teisinga
Sodros viešai aiškinama pozicija, kad į tokią kategoriją papuolusios motinos, deja, bet kompensacijos, tai kas jau prarasta, negaus, manau, neatitinka Konstitucijoje nustatytų principų, kad visi asmenys prieš įstatymus yra lygūs, neatsižvelgiant į jų socialinę padėtį. Sodra aiškina, kad KT nutarimai atgal negalioja, t. y., įstatymas, kurį KT pripažino antikonstituciniu, tai jis netaikomas nuo KT nutarimo priėmimo (paskelbimo) dienos. Todėl, jeigu motina nesikreipė į Sodrą ar teismą iki KT nutarimo priėmimo dienos, (kuriuo buvo nustatyti pažeidimai), su prašymu grąžinti tai, kas iš jos buvo atimta neteisėtai, tai ji ir nebeteko teisės atgauti tai kas iš jos buvo atimta.
Sodrai dėstant tokią nuomonę, jos atstovų būtų galima paklausti, kiek yra tokių motinų taip teisiškai išprususių, jog kreiptųsi į Sodrą ir prašytų mokėti pašalpą ne taip kaip numatyta galiojančiu įstatymu, bet taip, kaip jai atrodo teisinga. Galiausiai, jeigu visos tokios motinos ir kreiptųsi į Sodrą ar teismą tikėdamos, kad gal kada nors KT (jeigu kas nors į jį kreipsis) priims nutarimą, kad įstatymų leidėjas nepagrįstai priėmė tokį įstatymą, kuriuo motinoms buvo sumažintos pašalpos, tai teismų sistema „užlūžtų“. Tačiau, kas būtų, jeigu būtų, pavyzdžiui, KT išnagrinėtų tokį prašymą ir pasakytų, kad viskas yra teisingai, tada visas Sodros ir teismų darbas nueitų per niek. Tuo tarpu, bet kuriam asmeniui, kuris nors kartą kreipėsi į teismą, žino kiek laiko tas procesas užima, o, beje, teismai ir taip skundžiasi, jog nespėja dirbti.
Tuo tarpu valdininkams (valstybės tarnautojams, teisėjams) per krizę taip pat buvo sumažinti atlyginimai, tačiau dėl to sumažinimo KT nutarimu pasisakė, kad tiems valdininkams, kuriems įstatymais neproporcingai daug buvo sumažinti atlyginimai, tie buvę praradimai turi būti grąžinti ir ne bet kaip, o valstybės mastu priėmus kompensavimo mechanizmą, kitaip tariant, tai kas valdininkams buvo nurėžta per daug, turi būti grąžinta ir jiems net nebūtina kreiptis į teismus, nes net KT nutarime dėl tokio grąžinimo (kompensavimo mechanizmo būtinumo) jau buvo pasisakyta, ir netgi nurodant, jog jis turi būti sukurtas ir vykdomas be nepagrįsto delsimo.
Kaip gi taip išeina, kad motinoms, nėra teisinio pagrindo grąžinti kas buvo atimta neteisėtai
Kaip gi taip išeina, kad motinoms, nėra teisinio pagrindo grąžinti kas buvo atimta neteisėtai, nes tos sumažintos pašalpos jau išmokėtos iki KT nutarimo priėmimo dienos, o valdininkams yra teisinis pagrindas grąžinti tai, kas buvo sumažinta ir jiems net nereikia kreiptis į teismus, nes KT pačiame nutarime nurodė valdžiai, jog ji turi sukurti kompensavimo mechanizmą, kuriuo būtų grąžinti valdininkams nurėžti atlyginimai iki KT nutarimo (dėl valdininkų) priėmimo dienos.
Taigi kur tuomet dėti tą lygybės ženklą, kuomet matome, kad valdininkams įstatymai taikomi per kitą lygybės prizmės pusę. KT ne tik nutarime dėl motinystės (tėvystės) pašalpos, bet ir nutarime dėl valdininkų pasisakė, kad asmenys turi būti solidarūs ir valstybės naštą esant sunkmečiui turi pasidalinti visi proporcingai. Tokiu atveju, jeigu jau yra grąžinama kas per sunkmetį buvo sumažinta, tai turi būti grąžinama visiems, o ne tik išrinktiesiems, kitu atveju, kam viešai deklaruoti lygybės principus. Tačiau tokiais įstatymais, nutarimais, viešais valdžios žmonių pasisakymais yra kiršinama visuomenė, kuomet taikomi dvigubi standartai. Valdininkams praradimai bus kompensuojami valstybės mastu, o motinos net teisės netenka reikalauti per teismus...
Kalbant apie pensininkus, tai jiems jau įstatyme, kuriame sumažintos pensijos, buvo numatyta, jog tie praradimai, kurie patirti per sunkmetį, bus kompensuoti, klausimas tik kada, nes metai iš metų yra atidedama.
Tuo tarpu motinos, auginusios vaikus iki kol jiems sueis dveji metai ir prisidėjusios prie sunkmečio savo pašalpų dalimis, liko išmestos už borto
Tuo tarpu motinos, auginusios vaikus iki kol jiems sueis dveji metai ir prisidėjusios prie sunkmečio savo pašalpų dalimis, liko išmestos už borto, neva tos pašalpos, kurios yra mokamos auginant vaiką yra mokamos pagal valstybės esamą finansinę padėtį. Taip pat yra pažymima, kad tokio pobūdžio pašalpa nėra kildinama iš darbo santykių, nes valstybė teikia pašalpą gera valia, ir nesvarbu, kad iki kol tapai motina, dirbai per kelis darbus, turėjai pagrįstų lūkesčių, kad pasigimdžius vaikelį galėsi sočiai apsirūpinusi jį auginti be jokių siurprizų iš valstybės, tačiau, matomai, eilinį kartą įsitikinama, kad tarp lygių yra ir lygesnių.
