Gamtamoksliniam ugdymui būdinga mokymo ir mokymosi turinio formų ir metodų veiklos įvairovė. Tai efektyvina ugdymo procesą, plėtoja mokinių intelektinius gebėjimus, sudaro sąlygas aktyviai veiklai, lavina mąstymą, ugdo estetinius jausmus. Netradiciniai mokymo metodai padeda tobulėti, susidaro glaudesni ryšiai tarp mokytojo ir mokinio.
Mano tikslas pažinti kiekvieną vaiką ir mokymo(si) procese remtis mokinių turimomis kompetencijomis, skatinti mokymąsi bendradarbiaujant, stiprinti tarpdalykinę integraciją.
Uždaviniai: pratinti mokinius atlikti užduotis, reikalaujančias kritinio mąstymo ir žinių taikymo galimybių. Mokyti įsivertinti savo ir įvertinti kitų darbo rezultatus, skatinti dirbti poromis ir grupėmis. Individualizuoti ir diferencijuoti turinį, mokymo procesą sieti su praktine veikla.
Gimnazijoje gamtamokslinių dalykų mokoma pagal trikampio schemą, kurio kampai yra Galva, Ranka, Širdis.
Pirmas kampas: integruotos gamtos mokslų pamokos, projektai, tiriamieji darbai, seminarai, mokslinės konferencijos, viktorinos, olimpiados. Antras kampas: medelių sodinimas, aplinkos tvarkymas, talkos, inkilų kėlimas. Trečias kampas: rašiniai ekologine tema, plakatai, piešiniai, reklamos, antireklamos, aplinkosaugos šventės, akcijos, filmukų apie gamtos grožio išsaugojimą kūrimas.
Estetiškai išprusęs žmogus yra pastabesnis, jautresnis, lakesnės vaizduotės, kūrybingesnis. Pats ryškiausias ir neišsenkantis grožio šaltinis – gamta. Gamtos menas tobuliausias, nes jis nenukopijuojamas ir prieinamas kiekvienam. Juk gėrimės gražiausiais parkeliais, gėlynais, skverais, alpinariumais, skulptūromis, spalvingais vasaros peizažais, rudens natiurmortais, žiemos grafika. Susižavėjimą kelia ne tik drugeliai, žiedai, pakanka pušies šakelės, medžio žievės, samanos kuokštelio – ir tai yra menas. Paprasto vikšro užtenka mano protui pritrenkti. Kai jis virsta lėliuke, vidus tampa skysta mase, vėliau susidaro kūnelis, kurio trys pagrindinės dalys – galva, krūtinė, pilvelis ir nuostabios sparnų gyslelės.
Pažvelkime į negyvąjį (abiotinį) veiksnį gamtoje. Vėjas stūgauja įsisukęs į kaminą, net dejuoti ima, lietaus lašai barbena į langą. O kur dar lapų šlamėjimas, upelio čiurlenimas, žiogų čirškimas, kuris nenutyla iki vidurnakčio, kamanių dūzgimas, paukščių čiulbėjimas. Visa tai mane veikia. Gamtos kūriniai stebina tobulumu, harmonija, įvairove. Tad noriu kuo geriau pažinti gamtą ir tuo veiklinu („užkrečiu“) savo mokinius. Tik pažįstant gamtą ateina pagarba, o su ja ir meilė.
Gamta vainikavo žmogų karaliumi ir suteikė jam PROTĄ, VALIĄ ir GALIĄ keisti gamtą.
Gamta vainikavo žmogų karaliumi ir suteikė jam PROTĄ, VALIĄ ir GALIĄ keisti gamtą. Tai antropogeninis veiksnys. Tačiau žmogus turi įgauti gamtos pasitikėjimą. Kaip žinome, gamta – visuotinis žodis. Jame telpa ir oras, kuriuo kvėpuojame ir vanduo, kurį geriame ir maistas, kurį valgome ir debesys virš galvų, ir saulė, ir vėjas, ir žemė, kuria vaikštome ir žalia žolė vejoje.
Žodžiu, gamta – visa tai, ko nesukūriau. Aš pati – gamtos dalelė. Todėl turiu jaustis atsakinga už aplinkos gerinimą, gražinimą. Vadinasi, būtina suvokti, kad oro, vandens dirvožemio tarša, kartu ir žemės ūkio produkcijos užterštumas, rūgštieji lietūs, ozono sluoksnio plonėjimas, biologinės įvairovės mažėjimas be galo svarbūs mums. Kiekvienas turime jausti atsakomybę už savo veiklą, poreikių tenkinimą. Svarbu mąstyti, ką mes kiekvienas galime nuveikti, kad atitolintume globalinius reiškinius.
Biologijos pamokos orientuotos ne tik į mokinio protą, bet ir į jo, emocijas. Tai sudaro puikią galimybę atsigręžti į senolių papročius, tautos tradicines vertybes. Senovės lietuvių mitologija, tautosakos lobiai byloja apie gilų gamtos suvokimą. Jį liudija šventi gojeliai ir kalvos, šventi akmenys ir vandens šaltiniai, medžiai ir gyvūnai.
Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija ugdo įvairius mokinių gebėjimus, todėl sėkmingai dalyvauja mokyklos, rajono, respublikos ir net tarptautinėse olimpiadose, įvairiuose konkursuose. Visa tai mūsų ugdytiniams padeda geriau pasirengti egzaminams ir studijoms aukštosiose mokyklose.
Kiekvienoje klasėje yra gabių, biologija besidominčių mokinių, neabejingų šiam gamtos mokslui, todėl jiems ir pasiūlau ruoštis biologijos olimpiadai. Tokius mokinius mokau pagal individualiai sudarytą programą, kuri yra aukštesnio lygio. Jaunųjų biologų smalsumas ir gebėjimai skatina mane ieškoti tokių netradicinių ugdymo metodų, kaip mokymas prie upės, miškelyje, prie unikalaus medžio, akmens. Mokau individualiai ir grupėmis. Stengiuosi sudaryti įvairias lenteles, pateikti struktūrinių užduočių, kad mano mokiniai per trumpiausią laiką gautų kuo daugiau žinių ir įgytų praktinių gebėjimų. Pastebėjau, kad mokant aukštesniu lygiu, ugdytiniai geriau operuoja biologinėmis sąvokomis, greičiau įsimena papildomą informaciją, originaliai išsako mintis, noriai dirba tiriamąjį darbą, išsiugdo kritinį mąstymą, atsakomybės jausmą ir savarankiškumą.
Savo mokymo ir mokymosi priemonėse pateikiu daug lentelių, kurios padeda pasiekti gerų rezultatų. Sukūriau klausimyną, kad būtų galima pasitikrinti žinias. Vieni klausimai sudėtingi, skatinantys mąstyti, gilintis į problemos sprendimą, kiti paprastesni. Šių priemonių puslapiuose esama ir keletas testų, kuriuose akivaizdi biologijos, chemijos, fizikos integracija. Be to, mokymo priemonėse yra citologijos struktūrinių užduočių – monerų, protistų, augalų, grybų, gyvūnų karalysčių įvairių užduočių. Daug mokymo(si) priemonių parengiau kartu su mokiniais. Jie sukuria pateiktis apie organizmo sandarą, funkcijas, o aš – struktūrines užduotis, testus. Tai padeda mokiniams mokantis biologijos greičiau įsiminti.
Numatau konkrečius ugdymo uždavinius, susieju juos su ugdymo aplinka, parenku mokymo metodus, strategijas, skatinančias mokinius savarankiškai mokytis. Naudoju informacines technologijas, pati kuriu programas, turiu daug priemonių, kurias taikau savo pamokose. Parenku užduotis ir jas diferencijuoju pagal mokinių gebėjimus.
Praktikos darbai Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje yra viena pasaulio pažinimo mokymo organizavimo forma, kuriai būdingas savarankiško darbo dominavimas. Pažymiu, kad jie paprastai organizuojami išnagrinėjus teorinę temą. Taip sudaromos galimybės įtvirtinti per pamokas įgytas žinias, išmokti jas taikyti praktiškai, formuoti paprasčiausius tiriamojo darbo įgūdžius. Laboratoriniai darbai padeda suprasti aplinkinio pasaulio sudėtingumą, išmokti naudoti mokslinio tyrimo metodus, išsiugdyti kritinį mąstymą bei kūrybingumą.
Siekiu užtikrinti šiuolaikinės gimnazijos poreikius, atitinkančius ugdymo kokybę. Ugdymo procese yra taikomi aktyvieji mokymo metodai. Atlikdami praktikos darbus, mokiniai įgyja bendrųjų ir dalykinių kompetencijų. Turiu patirties atliekant šiuos laboratorinius ir praktinius darbus, kaip šviesos reikšmė chlorofilo susidarymui, ląstelės membranų laidumo tyrimas, krakmolo nustatymas lapuose, pepsino tyrimas, fotosintezės intensyvumo tyrimas, pigmentų išskyrimas Krauso metodu, krakmolo grūdelių įvairiuose augaluose tyrimas, vienaskilčių ir dviskilčių augalų sėklos tyrimas, lapų pigmentai ir jų ekstrahavimas, lapų pigmentų išskyrimas chromatografiniu metodu, vandens ir jame ištirpusių medžiagų judėjimo augalo stiebu tyrimas, audinių įtempimas, kaip skirtingo turgoro slėgio rezultatas, žiotelių buvimo lapuose įrodymas, vandens patekimas į morkos šaknį.
Nagrinėjant temą „Žieduotųjų kirmėlių išorinė ir vidinė sandara“ keliamas toks tikslas: apžiūrėti slieką, nustatyti jo kūno formą, išmatuoti dydį, išsiaiškinti vidinę sandarą. Uždaviniai: pro lupą apžiūrėti slieko kūną, sudarytą iš narelių, išsiaiškinti, ar jie visame kūne vienodi. Rasti priekinį kūno galą su burna ir užpakalinę (bukesnę) dalį su šalinamąja anga. Nustatyti kūno spalvą, rasti šerelius (braukti pirštu per slieko pilvą, šoną nuo užpakalinio galo į priekį: pajusti šerelius), pro lupą juos apžiūrėti.
Rasti slieko širdį, kraujagysles. Gyvūną preparuojame.
Slieko vidinė sandara.
Nagrinėdami skyrių „Nariuotakojų tipas“ preparuojame vabzdžius, voragyvius, upinius vėžius.
Norėdami geriau pažinti vabzdžius siekiame pateikti informaciją apie Lietuvos ir pasaulio vabzdžius. Siekiame tokio rezultato – parengri mokymo – mokymosi priemonę „Vabzdžių sandara”.
Uždaviniai:
Nustatyti vabzdžių vietą sistematikoje.
Pateikti informaciją apie vabzdžio sandarą ir jo gyvybines funkcijas.
Praktikos darbo tema „Gyvūno išorinė, vidinė širdies sandara, jos dalių funkcijos”.
Preparuojamas inkstas ir tiriama jo sandara.
„Bulvių fermento katalazės aktyvumo priklausomybės nuo temperatūros tyrimas“.
Mano pagrindinis uždavinys suteikti žinių kiekvienam mokiniui, kad jaustų pasitenkinimą savo gyvenime ir siektų tobulėti, aktyviai dalyvautų mokymosi procese. Mokiniai mokosi tai, kas jiems naudinga. Mokosi to, ko prireiks pasirinktai specialybei.
Iš mokinio tikiuosi motyvacijos ir asmeninės atsakomybės. Man svarbu, kad mokinys būtų motyvuotas, suvoktų biologijos svarbą, priimtų informaciją, ją apdorotų, įsimintų ir, kai reikia, panaudotų. Atlikdami užduotis, panaudojame nedidelę dalį žinių, o projektinei veiklai pasitelkiame įvairius informacinius šaltinius. Stengiuosi mokinius veiklinti, kad mokytųsi aktyviai, tyrinėtų aplinką, rinktų, apibendrintų informaciją, keltų problemas, ieškotų sprendimų, darytų išvadas, pristatytų savo darbo rezultatus, argumentuotai vertintų ir įsivertintų.
Turiu mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemą, derančią su mokykloje esančia vertinimo sistema. Vertinimo kriterijus aptariu ir derinu su mokiniais. Vertinimo sistemą, atsižvelgdama į įvairią mokinių veiklą, pateikiu kabineto stende, išsiunčiu tėvams susipažinti.
Esminių dalykinių kompetencijų pagrindai – tai mokinių pasiekimų visuma. Mokymosi veiklas ir metodus parenku ir organizuoju taip, kad atitiktų mokinių sugebėjimus, patirtį. Mokinys daug mieliau dalyvauja kurdamas. Tik nuolatinis praktinis ugdymas išnaudojant visus dalykus ir pasiremiant pačių mokinių asmeniniais pavyzdžiais padės mokiniams suformuoti aplinkosaugines nuostatas. Tačiau turi būti išlaikomas susidomėjimas, stiprinami dėmesys ir impulsas, skatinama nuomonių įvairovė. Labai svarbu mokinio pasitikėjimas savimi. Jei mokiniai jaučia, kad mokytojas jais pasitiki, jie atviriau ir teisingiau vertina save.
Sėkmingas mano darbas priklauso nuo šiuo veiksnių:
kiek mokinys turi literatūros,
ar naudoja naujas technologijas,
ar sistemingai dirba,
ar geba formuluoti išvadas,
ar logiškai ir kūrybiškai mąsto,
ar geba susiplanuoti bandymus,
ar geba pristatyti darbą klasei,
ar naudoja daug literatūros.
Kad mokiniai susidomėtų biologijos dalyku, reikia, kad juo nuolat domėčiausi. Svarbiausia – asmeninės kompetencijos. Tai kūrybiškumas, ryžtingumas, problemų sprendimas, gebėjimas planuoti, organizuoti veiklą. Svarbu pradėti mažus darbus, o padaryti didelius. Kiekvienas mokinys yra turi idėjų, tik reikia sudaryti sąlygas jas įgyvendinti. Taisyklių mokiniams neprimetu, o leidžiu susikurti patiems. Veikla ir jos rezultatas priklauso nuo tinkamo psichologinio, teorinio ir praktinio pasirengimo.
Kam to reikiakrinti šiuolaikinės gimnazijos poreikius, atitinkančius ugdymo kokybę. Ugdymo procese yra taikomi aktyvieji mokymo metodai. Atlikdami praktikos darbus, mokiniai įgyja bendrųjų ir dalykinių kompetencijų. Turiu patirties atliekant šiuos laboratorinius ir praktinius darbus, kaip šviesos reikšmė chlorofilo susidarymui, ląstelės membranų laidumo tyrimas, krakmolo nustatymas lapuose, pepsino tyrimas, fotosintezės intensyvumo tyrimas, pigmentų išskyrimas Krauso metodu, krakmolo grūdelių įvairiuose augaluose tyrimas, vienaskilčių ir dviskilčių augalų sėklos tyrimas, lapų pigmentai ir jų ekstrahavimas, lapų pigmentų išskyrimas chromatografiniu metodu, vandens ir jame ištirpusių medžiagų judėjimo augalo stiebu tyrimas, audinių įtempimas, kaip skirtingo turgoro slėgio rezultatas, žiotelių buvimo lapuose įrodymas, vandens patekimas į morkos šaknį.
Nagrinėjant temą „Žieduotųjų kirmėlių išorinė ir vidinė sandara“ keliamas toks tikslas: apžiūrėti slieką, nustatyti jo kūno formą, išmatuoti dydį, išsiaiškinti vidinę sandarą. Uždaviniai: pro lupą apžiūrėti slieko kūną, sudarytą iš narelių, išsiaiškinti, ar jie visame kūne vienodi. Rasti priekinį kūno galą su burna ir užpakalinę (bukesnę) dalį su šalinamąja anga. Nustatyti kūno spalvą, rasti šerelius (braukti pirštu per slieko pilvą, šoną nuo užpakalinio galo į priekį: pajusti šerelius), pro lupą juos apžiūrėti.
Rasti slieko širdį, kraujagysles. Gyvūną preparuojame.
Slieko vidinė sandara.
Nagrinėdami skyrių „Nariuotakojų tipas“ preparuojame vabzdžius, voragyvius, upinius vėžius.
Norėdami geriau pažinti vabzdžius siekiame pateikti informaciją apie Lietuvos ir pasaulio vabzdžius. Siekiame tokio rezultato – parengri mokymo – mokymosi priemonę „Vabzdžių sandara”.
Uždaviniai:
Nustatyti vabzdžių vietą sistematikoje.
Pateikti informaciją apie vabzdžio sandarą ir jo gyvybines funkcijas.
Praktikos darbo tema „Gyvūno išorinė, vidinė širdies sandara, jos dalių funkcijos”.
.
Preparuojamas inkstas ir tiriama jo sandara.
„Bulvių fermento katalazės aktyvumo priklausomybės nuo temperatūros tyrimas“.
Mano pagrindinis uždavinys suteikti žinių kiekvienam mokiniui, kad jaustų pasitenkinimą savo gyvenime ir siektų tobulėti, aktyviai dalyvautų mokymosi procese. Mokiniai mokosi tai, kas jiems naudinga. Mokosi to, ko prireiks pasirinktai specialybei.
Iš mokinio tikiuosi motyvacijos ir asmeninės atsakomybės. Man svarbu, kad mokinys būtų motyvuotas, suvoktų biologijos svarbą, priimtų informaciją, ją apdorotų, įsimintų ir, kai reikia, panaudotų. Atlikdami užduotis, panaudojame nedidelę dalį žinių, o projektinei veiklai pasitelkiame įvairius informacinius šaltinius. Stengiuosi mokinius veiklinti, kad mokytųsi aktyviai, tyrinėtų aplinką, rinktų, apibendrintų informaciją, keltų problemas, ieškotų sprendimų, darytų išvadas, pristatytų savo darbo rezultatus, argumentuotai vertintų ir įsivertintų.
Turiu mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemą, derančią su mokykloje esančia vertinimo sistema. Vertinimo kriterijus aptariu ir derinu su mokiniais. Vertinimo sistemą, atsižvelgdama į įvairią mokinių veiklą, pateikiu kabineto stende, išsiunčiu tėvams susipažinti.
Esminių dalykinių kompetencijų pagrindai – tai mokinių pasiekimų visuma. Mokymosi veiklas ir metodus parenku ir organizuoju taip, kad atitiktų mokinių sugebėjimus, patirtį. Mokinys daug mieliau dalyvauja kurdamas. Tik nuolatinis praktinis ugdymas išnaudojant visus dalykus ir pasiremiant pačių mokinių asmeniniais pavyzdžiais padės mokiniams suformuoti aplinkosaugines nuostatas. Tačiau turi būti išlaikomas susidomėjimas, stiprinami dėmesys ir impulsas, skatinama nuomonių įvairovė. Labai svarbu mokinio pasitikėjimas savimi. Jei mokiniai jaučia, kad mokytojas jais pasitiki, jie atviriau ir teisingiau vertina save.
Sėkmingas mano darbas priklauso nuo šiuo veiksnių:
kiek mokinys turi literatūros,
ar naudoja naujas technologijas,
ar sistemingai dirba,
ar geba formuluoti išvadas,
ar logiškai ir kūrybiškai mąsto,
ar geba susiplanuoti bandymus,
ar geba pristatyti darbą klasei,
ar naudoja daug literatūros.
Kad mokiniai susidomėtų biologijos dalyku, reikia, kad juo nuolat domėčiausi. Svarbiausia – asmeninės kompetencijos. Tai kūrybiškumas, ryžtingumas, problemų sprendimas, gebėjimas planuoti, organizuoti veiklą. Svarbu pradėti mažus darbus, o padaryti didelius. Kiekvienas mokinys yra turi idėjų, tik reikia sudaryti sąlygas jas įgyvendinti. Taisyklių mokiniams neprimetu, o leidžiu susikurti patiems. Veikla ir jos rezultatas priklauso nuo tinkamo psichologinio, teorinio ir praktinio pasirengimo.
