Partija ar politikas bus įdomūs tik tuomet, kai turės kažkokį išskirtinį bruožą. Štai Petras Gražulis pasižymi homofobija, be to, labai aršiai gina savo poziciją. Viktoras Uspakichas natūraliai, o kartais ir specialiai pabrėžia rusišką kalbos akcentą, mėgsta pašiepti politinius oponenetus bei žurnalistus, turi, mano galva, neblogą humoro jausmą. Tad šie minėti politikai yra dažnai mėgstami būtent dėl šių savo bruožų. Žinoma, „išskirtinių“ politikų pavyzdžių yra gerokai daugiau. Tačiau jei kalbėtume apie politines partijas, tai išskirtinių bruožų, pozicijų turi tik viena kita.
Jei kalbėtume apie politines partijas, tai išskirtinių bruožų, pozicijų turi tik viena kita
„Žalieji“ yra gana radikaliai nusiteikę prieš euro įvedimą, atominės elektrinės statybą, skalūninių dujų gavybą bei žemės pardavimą užsieniečiams. Tačiau jų problema yra ta, kad jie neturi gerai matomo lyderio, aplink kurį suktųsi visos šios idėjos. Ramūnas Karbauskis yra užsėmęs savo verslo reikalais (kaip žinia, jo koncernas patenka tarp 10 didžiausių Lietuvos įmonių), todėl partijos reikalus yra patikėjęs kitiems žmonėms, o pats tik retsykiais parašo ar išsako savo nuomonę.
Tuo tarpu Lenkų rinkimų akcija neabejotinai turi savo lyderį. Ir jis toks ryškus, kad kartais atrodo, jog visa partija – tai vienas asmuo. Toks totalitarinis lyderis. Net didžiąją laiko dalį praleisdamas Briuselyje ir Strasbūre, jis sugeba būti nuolat matomas. Tačiau svarbiausias dalykas yra tai, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija, t.y. V.Tomaševskis turi labai aiškią vienintelę idėją – Lietuvoje vyksta lenkų tautybės žmonių genocidas. Pagrindiniai „arkliukai“ yra lenkiškų pavardžių rašymas, gatvių lentelės ir panašiai. Tai bene vienintelė tema, kuria kalba ši partija, o tiksliau jos lyderis. Nes kėlimas kitų idėjų būtų neoriginalus, niekam neįdomus, būtų toks pat, kaip ir kitų partijų ar jų lyderių. Todėl tautinių mažumų klausimas šią politinę partiją ir jos lyderį išlaiko politinėje arenoje.
V.Tomaševskis turi labai aiškią vienintelę idėją – Lietuvoje vyksta lenkų tautybės žmonių genocidas
Panaši situacija yra ir su partija „Tvarka ir teisingumas“. Nuo pat 2004 m. balandžio, kuomet Rolandas Paksas buvo pašalintas iš prezidento pareigų, pagrindinė visų rinkimų idėja, eskaluojama šios partijos atstovų, yra sąmokslo organizatorių paieškos ir kitų partijų nenoras ar baimė sugrąžinti jų partijos lyderiui galimybę siekti prezidento posto.
Tačiau įsivaizduokime situaciją, kad Seimas ar kitos institucijos priima sprendimus, kurie leistų pavardes dokumentuose rašyti lenkiškais rašmenimis ar gatvių pavadinimų lentelėse naudoti dvikalbystę – Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir ypač V.Tomaševskis prarastų visus svertus, nebeturėtų jokios aktualios temos, kurią galėtų eskaluoti, nebebūtų dėl ko skųsti Lietuvos Europos Parlamente, Europos saugumo ir bendradarbavimo organizacijoje ir kitur. Kitaip tariant, tai taptų niekam nebeįdomu, ir partija greičiausiai prarastų didelę dalį savo lektorato, o galbūt ir apskritai nueitų nuo politinės arenos.
Tad nors abi partijos labai aktyviai siekia savo deklaruojamų tikslų, realiai supranta, kad joms naudingiau būtų jų nepasiekti
Jei būtų priimtos atitinkamos Konstitucijos pataisos, leisiančios R.Paksui kandidatuoti prezidento rinkimuose, jis, greičiausiai jų nelaimėtų (bent jau šiemet), todėl prarastų ir taip jau stipriai sumenkųsį rinkėjų pasitikėjimą juo. O tuo pačiu iškiltų grėsmė ir patiems „tvarkiečiams“ prasčiau pasirodyti ateinančiuose rinkimuose.
Tad nors abi partijos labai aktyviai siekia savo deklaruojamų tikslų, realiai supranta, kad joms naudingiau būtų jų nepasiekti. V. Tomaševskiui reikia „ginti“ lenkus nuo lietuvių, o R. Paksui būti susidorojimo aukai. Tik tuomet jie bus bent kažkam įdomūs. Ir kol kas jiems tai puikiai sekasi.
Tad: 2:0 – R.Paksas ir V.Tomaševskis laimi.
Giedrius Griška
