Visų pirma, noriu pasveikinti jos ekscelenciją Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę laimėjus rinkimus ir gavus teisę bei galimybę būti mūsų valstybės Vyriausiąja ginkluotųjų pajėgų vade dar vieną kadenciją.
Reikšmingumas ir populiarumas
Įvykę demokratiški ir laisvi rinkimai įrodė, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė lieka populiariausia Lietuvos politike. Noriu palaikyti ir TSPMI docento Kęstučio Griniaus mintį ir tikėti, kad šią antrąją kadenciją jos ekscelencija taps ne tik populiariausia bet ir REIKŠMINGIAUSIA Lietuvos politike. O kaip tampama reikšmingiausia?
Lietuvos istorijoje, skirtingose epochose, būta daug reikšmingų figūrų; tarp jų – karalius, didieji kunigaikščiai ir prezidentai, raštijos pradininkai, mokslo, meno literatūros šviesuliai, sportininkai, ir ypač kovų didvyriai, kariai, partizanai. Net jei šie svarbūs istoriniai veikėjai yra iš itin skirtingų sričių, tačiau jie siekė vienodo tikslo savomis priemonėmis. Visi jie norėjo stiprinti mūsų valstybę, kurti joje laisvę, darną ir vienybę; jie siekė, kad mūsų žemėse gyvenantis žmogus galėtų visapusiškai klestėti, jaustis fiziškai ir dvasiškai saugus, bei galėtų gyventi garbingą gyvenimą šalyje, kuria didžiuojasi. Vieni jų vienybę kūrė vienydami žemes, ar kovodami už jų nepriklausomybę ir laisvę, kiti vienybę kūrė puoselėdami lietuvišką žodį, apeliuodami į dvasinį lietuvio pradą; dar kiti vienybę ir grožį bandė tapyti, sudėjo į eiles Lietuviškose knygose.
Yra ir tokių, kurie istorijos vadovėliuose ar mokyklose per istorijos pamokas būdavo minimi kaip reikšmingi ir svarbūs, tačiau, mums, šiandienos kartai, nesukelia jokių emocijų. Tad kodėl Vytautas Didysis, mūsų valstybės ypatingas karvedys, strategas, kunigaikštis, net jei ir neteko mums jo realiai pažinti, kelia tokias galingas pasididžiavimo emocijas? Kodėl kitas, kad ir svarbiomis knygose vadinamas istorines asmenybes, atsimename sudėtingiau? Nes kaip sakoma kariuomenėje, ne žvaigždutės antpečiuose skatina pagarbą ir vertinimą, bet būtent pati asmenybė ir jos ilgaamžiško palikimo darbai.
Prezidentė galėtų būti mūsų šiuolaikinė Vytautė Didžioji, kurios pagrindinis antrosios kadencijos tikslas ir būtų nekvestionuojamai vienyti Lietuvą ir de facto įgyvendinti jos skelbiamą „tikiu mūsų Lietuva ir Jumis“.
Vytautė Didžioji
Žinoma, Prezidentė Dalia Grybauskaitė įeis į istoriją ir kaip pirmoji moteris Lietuvos Respublikos Prezidentė, ir kaip pirmoji Prezidentė išrinkta antrai kadencijai iš eilės. Tačiau koks būtų tas elementas, kas jos ekscelenciją tikrai padarytų XXI amžiaus Lietuvos reikšmingiausia asmenybe?
Prezidentė galėtų būti mūsų šiuolaikinė Vytautė Didžioji, kurios pagrindinis antrosios kadencijos tikslas ir būtų nekvestionuojamai vienyti Lietuvą ir de facto įgyvendinti jos skelbiamą „tikiu mūsų Lietuva ir Jumis“.
Prezidentė savo pergalės kalboje pabrėžė: „Žinau, kad bus nelengva, žinau, kad kiekvieną dieną iššūkiai bus kitokie, bet aš taip pat žinau, kad už manęs esate Jūs, kad Jūs esate kartu su manimi, todėl labai tikiuosi Jūsų pagalbos, labai tikiuosi, kad galėsiu į Jus atsiremti. Labai tikiuosi, kad galėsiu Jūsų paklausti patarimo. Visada lauksiu tos paramos ir atramos, o pati darysiu tai, ką dariau – darysiu tai, ką turėsiu daryti, tai – ko Lietuvai reikės!” Šiuose žodžiuose garsiai skamba Prezidentės noras kurti vienybę, susivienyti su tauta, ketinimas dirbti petys petin, nes juk lauke vienas – ne karys. Tad siunčiu savo patarimą, kurį, tikiu, jos ekscelencija perskaitys.
Vienybė – pirmiausia reikia norėti susikalbėti
Vienybę reikėtų pradėti statyti nuo paprastų dalykų nebegaištant laiko. Reikia sustabdyti politinių partijų porinkimines „rietenas“ ir aiškinimą, kas tikrasis laimėtojas, o kas „lūzeris“, kodėl patirtas fiasko, kodėl, kodėl, kodėl... Tai yra energijos švaistymas ir visuomenės vienareikšmiškas skaldymas, kiršinimas. Vietoj to, kad paprasčiausiai priimtume faktą per se, jog demokratinėje valstybėje įvyko rinkimai, gauti rezultatai vieniems puikūs, kitiems – ne tiek, dabar žiniasklaida mirga nuo drabstymosi politiniais purvais. Tačiau ar būtina tiek dramatiškai dergti ir pulti rinkimuose vidutiniškai pasirodžiusią pusę?
Svarbu, kad prezidentė būtų VISŲ prezidentė ir skatintų partijų susikalbėjimą, mažintų destrukcines diskusijas.
Taip, yra gerai, kad vyrauja daug pažiūrų ir kad vyksta įvairiapusiškos diskusijos. Tačiau viešojoje erdvėje besirodančios žinios ir straipsniai, kaltinantys oponentus ar net besijuokiantys iš jų rinkimų rezultatų, nieko konstruktyvaus nesukuria. Tai turi tik ardomąjį pradą. Visi žinome rezultatus. Taškas. Dabar laikas JUDĖTI tik pirmyn. Tad Prezidentė galėtų padėti tašką ant visų šių dramų ir parodyti pavyzdį kitiems kurdama konstruktyvų dialogą su visa visuomene. Svarbu, kad prezidentė būtų VISŲ prezidentė ir skatintų partijų susikalbėjimą, mažintų destrukcines diskusijas. Kaip mes galime kalbėti apie platesnį valstybės vienybės kūrimą, kai negalime net sukurti bent jau diplomatinės simbolinės vienybės tarp didžiųjų Lietuvos partijų? Nebūtina turėti identišką mąstymą, bet būtina išlaikyti diplomatišką toną ir suprasti, kad politinių reitingų kėlimas kito sąskaita yra seniai atgyvenęs reikalas. Geriau ieškokime kas mus visus jungia, o ne kas skiria.
Reikšmingiausiųjų sąrašas
Tad jei Prezidentė sugebės sukurti Lietuvių vienybę, jai uždėčiau didžiulį pliusą ir įsirašyčiau į man reikšmingiausių asmenybių sąrašą. Jei jos ekscelencijai prireiktų pagalbos, visada esu pasirengusi padėti ir patarti. Labai tikiu, kad Prezidentė atsakys į šį laišką. Nes norėtųsi, kad ji išties pasinaudotų antrąja kadencija būtent tapimu mūsų šiuolaikine Vytaute Didžiąja, ypač mums, jauniems žmonėms. Nes vardan tos, Lietuvos, ir turi žydėti mūsų visų vienybė.
