Kur jaunas žmogus gali gauti patikimą informaciją apie reprodukcinę-lytinę sveikatą? Iš tėvų? Interneto? Gydytojų? Paaugliai drovisi su tėvais šnekėtis apie seksą, kontraceptines priemones, o ir patys tėvai vengia šios temos. Internete gausu klaidinančios ir netikslios informacijos. Į gydytojus paaugliai kreipiasi retai, nes nėra tikri, ar gaus gydytojo konsultaciją be tėvų sutikimo, baiminasi, kad apie jų vizitą sužinos tėvai, nėra tikri, kad apskritai gaus pagalbą iš gydytojo. Kur jaunam žmogui gauti mokslu grįstą informaciją apie sveikatą ir paslaugas?
Lytinė sveikata – tai ne tik ligos, sutrikimo ar negalios nebuvimas, bet ir fizinio, emocinio, psichinio ir socialinės gerovės pojūtis, susijęs su lytiniu individo funkcionavimu. Taigi lytinė sveikata yra sudėtinė emocinės ir fizinės sveikatos dalis. Pagrindiniame šalies įstatyme – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, 53 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, jog valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Lietuva yra ir tarptautinių organizacijų – Europos Sąjungos, Jungtinių tautų, Pasaulio sveikatos organizacijos, narė. Tapdama šių organizacijų nare, Lietuva prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus. Vieni iš tokių įsipareigojimų yra gerinti paaugliams palankią sveikatos priežiūrą. Taigi, tai pareiga ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Nepaisant to, šalyje iki šiol nėra teisinių aktų, kurie reglamentuotų paaugliams palankios sveikatos priežiūros plėtrą, o kai nėra teisinės bazės – pagrindo, kuriuo būtų vykdoma veikla, jokių veiksmų ir nesiimama šioje srityje.
Patyčios, smurtinė elgsena, traumos, ankstyvi ir nesaugūs lytiniai santykiai, priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas, savižudybės – tai problemos, su kuriomis susiduria jauni žmonės. Pasaulio praktika parodė, jog susidoroti su šiomis bėdomis ar jų išvengti padeda jaunimui skirtos specializuotos paslaugos. Jaunimui palankias sveikatos paslaugas teikia Didžioji Britanija, Ispanija, Portugalija, Vokietija, Gruzija, Ukraina. Pasaulio sveikatos organizacija palankias sveikatos paslaugas apibrėžia kaip visavertę, aukštos kokybės paaugliams prieinamą sveikatos priežiūrą bei jų poreikiams adaptuotą sveikatos mokymą. Jaunimui palankios sveikatos priežiūros tikslas – suteikti žinių ir ugdyti gyvenimiškus įgūdžius, kurie padėtų jauniems žmonėms priimti sprendimus dėl sveikatos, stiprinti jų fizinę, lytinę bei psichinę sveikatą. Lietuvoje minėtas paauglių problemas mėginama spręsti per socialinį ir švietimo sektorius, apeinant sveikatos apsaugą. Tačiau juk už visuomenės sveikatos priežiūrą, įskaitant ir jaunimo sveikatą, atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija – ji formuoja ir įgyvendina sveikatos politiką Lietuvoje.Vienas iš ministerijos tikslų yra vaikų, jaunimo sveikatos saugojimas bei gerinimas.
Būtina integruoti paaugliams palankią sveikatos priežiūrą į nacionalinę sveikatos apsaugos sistemą. Šiuo metu galiojantys teisės aktai neprieštarauja, jog būtų teikiamos paaugliams palankios paslaugos, tačiau šių paslaugų įdiegimui, plėtojimui reikalingas papildomos teisinės bazės sukūrimas. Turi būti priimti teisės aktai, kurie reglamentuotų sveikatos paslaugų paaugliams teikimo sampratą, koncepciją ir aspektus. Dabar galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžta, ar turėtų būti teikiama informacija tėvams apie 16-18 m. paciento vizitą, jei to būtų pareikalauta. Tyrimai parodė, jog į gydytoją dėl lytiškai plintančių infekcijų, priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo, kitų asmeninių problemų kreiptųsi tik 5-6 procentai paauglių, nebūdami tikri dėl konfidencialumo užtikrinimo. Be to, toks netikslus sveikatos paslaugų jaunimui reglamentavimas nėra palankus ir gydytojui. Medikas negali priimti teisiškai saugaus sprendimo dėl konfidencialumo išlaikymo.
Viešojoje erdvėje politikų rodomas dėmesys jaunimui ir skelbiami lozungai „vaikai – mūsų ateitis“ per daug deklaratyvūs, turėtų būti imtasi konkrečių veiksmų, kurie realiai padėtų jaunimui gauti visapusišką pagalbą, atitinkančią kiekvieno paauglio fizinius, socialinius ir psichologinius sveikatos bei vystymosi poreikius. Jaunimui palankios sveikatos paslaugos būtų puikus būdas padėti mūsų jaunimui.
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos jaunimo grupės savanorė, Vilniaus universiteto Teisės studentė Oresta Dvarvytytė
