Pusantros valandos – daug ar mažai? Manau, kai tiek laiko sugaištama balsuojant, tai yra beprotiškai daug. Ir kokiu idealistiškai nusiteikusiu piliečiu turi būti, kad ir ateityje į šią kiekvieno 18 metų sulaukusio žmogaus pareigą žiūrėtum rimtai ir toliau eitum balsuoti.
Vargai stengiantis atiduoti savo balsą rinkimuose prasidėjo nuo patikėjimo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pažadu, kad deklaravus naująją gyvenamąją vietą problemų balsuojant tikrai nekils. Iki tol balsuodavau pagal senąjį gyvenamosios vietos adresą (vis iš to neprisiruošimo deklaruoti naująją gyvenamąją vietą), tad rinkimų dieną tekdavo vykti į kitą miesto galą. Tačiau šiemet nusprendžiau – o kodėl? Juolab, kad VRK taip įtikinamai pažadėjo, kad viskas bus tvarkoje.
Tad internetu deklaravau naująją gyvenamąją vietą – visgi eiti į rinkimų apylinkę, esančią už 50 metrų nuo namų, yra ne tas pats kas vykti kone valandą į kitą rajoną. Nebūdamas tikras, kad viskas bus tvarkoje, dar paskambinau VRK reklamuojamu 1855 telefonu, kur suteikiama informacija rinkėjams. Paklausiau: ar viskas gerai, ar galėsiu balsuoti naujoje vietoje, jeigu jau čia prisiregistravau? Žvalus jaunuolio balsas atsakė: viskas tvarkoje, atsineškite pasą, problemų nekils.
Tiesa, nerimas, kad problemų visgi kils, atsirado, kai likus kelioms dienoms iki rinkimų tuo pačiu telefonu nusprendžiau pasitikslinti, ar iš tiesų taip ir bus. Tuomet ir paaiškėjo, kad paso nebeužteks, teks atsinešti ir dokumentą, patvirtinantį naująją registracijos vietą. Na, gerai, paaiškėjo naujos aplinkybės, ką darysi. Tiesa, kodėl to negalėjo pasakyti anksčiau konsultavęs VRK vyrukas, taip ir liko neaišku.
Taigi, puikų saulėtą sekmadienio rytą ateinu į balsavimo apylinkę, išvystu eilę žmonių, apsidžiaugiu – oho, rinkėjų aktyvumas didelis, džiugu. Tačiau atstovėjęs eilę ir padavęs dokumentą, įrodantį, kad esu prisiregistravęs būtent čia, išgirstu, kad taip lengvai balsuoti nepavyks. Eisime į kabinetą, kur bus bandoma išsiaiškinti, kokiu būdu tą balsą atiduoti ir ar apskritai čia balsuoti galėsiu. Kartu su manimi eina pora nelaimės draugų. Jų viltys, kad balsavimas yra paprasta procedūra, irgi jau dingo.
O tada ir prasideda. Mėginama surasti naująją gyvenamąją vietą elektroninėje VRK sistemoje. Nepavyksta. Mėginama skambinti į 55-ąją rinkimų apylinkę, kurioje buvau registruotas anksčiau. Atrodytų, procesas paprastas – išbraukiamas esu iš sąrašo ten ir įtraukiamas į sąrašą čia, jeigu jau taip nepadaryta elektroninėje sistemoje. Tačiau jos pirmininkas Vytautas Liaudanskis kategoriškas: tegul važiuoja balsuoti čia! Nes jie neturi laiko užsiimti tokiomis procedūromis. Mėginimai apeliuoti į VRK tikinimus, kad problemų šioje vietoje neturėtų kilti, neveikia. Nėra kada! Važiuokit ten arba nebalsuokite. Nelaimės draugų atsakymas kategoriškas: tuomet nebalsuosim.
Galų gale, sprendimas visgi randamas, esame įtraukiami į kažkokius papildomus sąrašus. Sistema kažkokiu būdu suveikia, nors ir po ilgų teisybės paieškų.
VRK vadovas Zenonas Vaigauskas tikina, kad tai tebuvo komisijos pirmininko nesąžiningas elgesys.
O aš galvoju – galbūt visgi ne mano reikalas, kieno čia kaltė. Aš atėjau balsuoti, ir man turi būti sudarytos galimybės padaryti tai kaip įmanoma paprastesniu būdu. Be valandos laukimo, trypčiojimo kabinetuose ir jautimosi kaltu, kad atėjau balsuoti.
Nes bet kokie VRK ar Dalios Grybauskaitės raginimai ateiti atiduoti savo balsą tokiu atveju tampa niekiniai. Mes ateisime, balsuosime, bet jūs, prašome, sudarykite tam sąlygas.
Nes argi ne ironiška, kad jau balsuodamas pajauti, koks niekam nereikalingas biurokratiniuose mechanizmuose pasiklydęs sraigtelis iš tiesų esi?
