2012 04 13

Kaip reikėtų valdyti Lietuvą, kad būtų gera gyventi

Pirmiausiai norėčiau pradėti nuo to, kas yra mūsų valstybė. Valstybė yra mūsų visi žmonės, mes, visi Lietuvos piliečiai. Išeina, kad valstybės aukščiausiasis organas yra Lietuvos piliečiai, nes jie renka Seimą, prezidentą, dalyvauja referendumuose. Klausimas, kas turi valdyti valstybę? Logiškas atsakymas - Lietuvos piliečiai, ne Seimas, ne partijos, ne oligarchai, iš dalies ne prezidentas, o Lietuvos piliečiai.

Pirmiausiai norėčiau pradėti nuo to, kas yra mūsų valstybė. Valstybė yra mūsų visi žmonės, mes, visi Lietuvos piliečiai. Išeina, kad valstybės aukščiausiasis organas yra Lietuvos piliečiai, nes jie renka Seimą, prezidentą, dalyvauja referendumuose. Klausimas, kas turi valdyti valstybę? Logiškas atsakymas - Lietuvos piliečiai, ne Seimas, ne partijos, ne oligarchai, iš dalies ne prezidentas, o Lietuvos piliečiai. Nors Lietuva deklaruoja demokratinę valstybę, tačiau mūsų piliečių demokratija pasibaigia prie kandidatų į seimą rinkimus urnų. Toliau demokratiją „vykdo“  mūsų išrinktieji.

Kadangi Lietuvoje yra daugpartinė sistema, tai partijos, nesvarbu ar pozicijoje ar opozicijoje, jos viena su kita persipina, veikiamos oligarchų, sukorumpuotėja ir valstybės valdyme atsiveria akivaras. Liūnas kuris traukia visa Lietuvą į dugną. Norint išlipti iš šio liūno, reikia radikaliai keisti valstybės valdymą, įvedant  tiesioginį Lietuvos piliečio ir prezidento valdymą. Tai būtų pusiau prezidentinis valdymas. 50% mandatą turėtų prezidentas, 50% - pilečiai visiems strateginiams  valstybės valdymo klausimams. Tai yra; ekonomikos, švietimo, socialiniais bei užsienio klausimais. Savaime aišku, reikia keisti konstitucija, nes kokia yra dabar  ,- ji neatitinka valstybės valdymo lūkeščių. Tik demokratija gali išvesti Lietuvą iš aklavietės.

Kokia valdymo sistema yra dabar? Ji toliau egzistuoti nebegali, nes yra pasenusi, atgyvenusi, korumpuota ir valstybę vedanti į pražūtį. Beje, tai yra ir kitose šalyse. Aš manau, kad atėjo laikmetis, naujas mąstymas, naujos technologijos. Po senovei žmonės gyventi nebegali.

Koks tai turėtų būt valdymo moudulis? Tai, kaip minėjau, turėtų būti pusiau prezidentinis valdymas. Seimas šiuo atveju būtų priežiūros – vykdančioji valdžia, su savo ministerijomis, pavaldžiomis prezidentui.Seimas jokių juridinių galių valstybės valdyme neturėtų.

Štai tada Lietuva pradėtų kapanotis iš duobės. Šiuo metu tos duobės dugno net nematyti, nes korumpuotas valstybės valdymas daro ją bedugne.

Įvedus naują valdymo sistemą, žaibiškai pasikeistų valdininkų padėtis politiniame gyvenime. Partijos, ko gero, tą pačią dieną subyrėtų, nes prarastų interesą valdyti. Oligarchams reikėtų persistrateguoti, nes papraščiausiai nebebūtų ką veikti. Tokiu būdu ši valdymo sistema labai greitai pastatytų į vietą visus Lietuvai svarbius strateginius klausimus: ekonomikos,švietimo,socialinius bei užsienio reikalų.

Kyla klausimas, kaip tai padaryti? Ogi labai paprastai. Šiuolaikinės techologijos žmonijai atveria neribotas galimybes. Todėl prabalsuoti SMS žinute  arba internetu galima labai greitai ir operatyviai. Svarbiausia sudaryti visiška viešumą, pvz: piletis, balsuodamas ekrane mato, kas, kaip ir už ką balsavo, ar jo balsas buvo užskaitytas. Bet tai yra tik detalės. Šis valdymo principas priverstų pačius piliečius būti aktyviais valstybės valdyme,nes nuo to tiesiogiai gerės jų gyvenimo sąlygos.

Post Scriptum. Šiuolaikinės pasaulio techologijos parodo, kaip žmonija yra išsivysčiusi. Todėl nebetinka laukinis gamtos valdymo principas - bandai reikia vado. Žmonija jau pakankamai sąmoninga, kad galėtų pati valdyti savo valstybę.

Štai tokia mano nuomonė ir pasiūlymai del MŪSŲ valstybės valdymo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis