Gyvename laikais, kai žmonijos populiacija didėja milžiniškais tempais ir pasiekia istorijoje dar neregėtas aukštumas. Daugiau nei 200 tūkst. – būtent tokiu skaičiumi padidėja mūsų žaliosios planetos žmonių populiacija per vieną parą. Žmonijai perkopus 7 milijardų ribą, visi mes susiduriame su vis didesniais iššūkiais.
Lietuva, kaip ir visos kitos pasaulio valstybės, priklauso vienai – žemės planetos – šeimai. Globalizacija dar labiau sustiprino šį akivaizdų faktą. Laisvas darbo jėgos judėjimas yra beveik nevaržomas pasauliniu mastu, o Europos Sąjungoje išvis nėra jokių apribojimų. Pagaminta produkcija gali būti eksportuojama į kiekvieną pasaulio kampelį. Pasaulis atrodo nuostabia vieta gyventi, neskaitant pasitaikančių pavienių karinių konfliktų. Nors jau penktus šeštus metus skaičiuojanti pasaulinė krizė nurimo, tačiau jos šešėlis vis dar čia ir ji niekur nedingo. Tai ypač juntama Europoje, o Lietuva – ne išimtis.
Visa ši ilga įžanga buvo reikalinga tam, kad susidarytumėte įspūdį, kad Lietuvos nedarbas, o ypač jaunimo, yra visai ne stebinantis dalykas. Pasaulyje yra daug nedirbančių žmonių, o ypatingai daug jaunimo. Tai iš vienos pusės keista, tačiau iš kitos - ne. Keista todėl, kad gyvename technologijų amžiuje, o jaunimas su technologijomis draugauja taip gerai, kaip niekas kitas. Visgi tos pačios technologijos ir atima darbą iš jaunų žmonių. Lietuvos vidurinysis sluoksnis yra beveik nematomas, lyg drabužio siūlas, kuris dar nėra iki galo nukirptas. Šiandieną nebėra reikalo samdyti daugybės jaunuolių, kurie seniau, o tas seniau tai prieš gerą 20 ar 15 metų, baigę mokslus, laisvai rasdavo darbą. Kad būtų aiškiau, tai jaunuoliais laikau žmones iki 24 metų, nes jaunesnis intervalas neatspindėtų realybės.
Tęsiant temą, dabar didelė dalis jaunuolių nebeturi galimybių į švarų, turiu omenyje, ne fizinį darbą, kokias anksčiau turėjo jų tėvai. Technologijos pakeitė poreikį turėti daugybę jaunuolių. Kaip pavyzdį paminėčiau bankų skyrius. Dar gana neseniai, bankuose priimti įmokas už mokesčius ir išmokėti algas ar suteikti paskolas, dirbdavo geros kelios dešimtys darbuotojų. Toks skaičius darbuotojų būdavo ne kokiame nors sostinės skyriuje, bet gerokai mažesniuose Lietuvos miestuose. Beveik kiekviename Lietuvos miestelyje būdavo banko skyrių filialai. Šiandien bankomatas pakeičia kelis darbuotojus. Panaši situacija ir su kitomis verslo šakomis. Degalus pilamės automatizuotose degalinėse, automobilius draudžiamės internetu, pašto siuntinius siunčiame savitarnos terminaluose, net parduotuvėje galime patys susimokėti už pirkinius. Nors savitarna neužvaldė pasaulio visiškai, tačiau technologijos atėmė daugybę darbo vietų iš žmonių, tame tarpe ir jaunimo. Jaunas šiandienos žmogus yra įspaustas į rėmus. Šansai kilti karjeros laiptais yra labai menki, nes technologijų, žmogus nepakeis, o aukščiausio lygio vadovais tampa tik vienetai jaunuolių. Belieka fizinis darbas ir tokia veikla, kurios technologijos pakeisti negali.
Prognozės Lietuvos jaunimui nėra tokios blogos, kokios gali pasirodyti visa tai skaitant. Šiuo metu svarbiausias sprendimas, kad Vyriausybė, nesvarbu, kokie politikai ten bebūtų, pritrauktų užsienio kapitalo investicijų į Lietuvą. Norint sukurti naujų darbo vietų reikėtų, kad dideli užsienio gamintojai ateitų į Lietuvą gaminti pasaulinei rinkai skirtą produkciją. Naujos gamyklos, naujos statybos, nauji pardavimai, projektavimai – visa tai yra garantuotos darbo vietos gabiam jaunimui, kuris moka ir gali žengti koja kojon su naujovėmis.
Pats tinkamiausias būdas pritraukti užsienio kapitalą yra stabili mokesčių politika. Dažnas mokesčių keitimas yra lyg peilis tamsioje gatvėje naktį, kuris atbaido užsienio investicijas į jauną mūsų valstybę. Pasižadėjimas nekeisti mokesčių politikos ilgiau nei 4 metai (nes būtent tiek dažniausiai trunka Lietuvos valdžios rotacija) duotų svarbių galimybių Lietuvai.
Turėdami bene greičiausią internetą pasaulyje privalome ieškoti galimybių, kaip jį galima geriau išnaudoti. Jaunimas turi būti iniciatyvus ir stengtis, kad panaudotų turimą konkurencingumą. Tam vyriausybė privalo skatinti technologinę pažangą, kurti mokslinius centrus, kad gabus jaunimas turėtų galimybes panaudoti savo sugebėjimus Tėvynėje. Tokiu atveju, bus išvengta „protų nutekėjimo“ į užsienio universitetus vien dėl to, kad dabar Lietuvoje beveik nėra pažangių mokslo centrų, o įranga neretai būna morališkai ir techniškai pasenusi. Tik stovėdami koja kojon su naujausiomis technologijomis, skatindami ir motyvuodami gabų jaunimą ieškoti naujų sprendimų, būsime konkurencingi pasaulinėje rinkoje.
Nikas Lemeška
KANDIDATĖ Į 15MIN.LT ŽURNALISTŲ MOKYKLĄ
