Jaunimo nedarbas – su tokiu labai retai tenka susidurti. Jaunimo nenoras dirbti – susiduriama labai dažnai. Tingėjimas, dideli norai, savirealizacija, lengvi pinigai užsienyje – visa tai yra pirminės priežastys, kodėl mes taip atsainiai kartais žiūrime į darbo paiešką.
Ne paslaptis, ką tik pati pradėjau ieškoti darbo. Pirmiausia, žinoma, apskelbiu tai visiems savo draugams, išaiškinu padėtį socialiniame tinkle Facebook ir atnaujinau savo seniai nejudintą gyvenimo aprašymą. Tiek mano, tiek mano draugų, bendrabedarbių, patirtis byloja, kad darbą geriausia rasti per draugus, pažįstamus ir gimines. Neneigiu. Pati mėgavausi tokia pastangų nereikalaujančia darbo paieška. Tačiau tuomet gauni tokį darbą, koks pasitaiko, o ne tokį, kokio iš ties norėtum. Todėl pirmyn į paieškas.
Žinoma, klaustelėjau keleto darbo beieškančių draugų, kokios dabar CV tendencijos, kaip įtikti, kaip save geriausia reprezentuoti keliais sakiniais. Ir pamačiau tikrai prastą ir neišradingą vaizdelį.
Pirmiausia, gyvenimo aprašymas (ypač Europass formatu) man yra itin nuobodus. Lietuvoje į CV stengiamasi sukišti visą esančią ar neegzistuojančią panegiriką, išryškinti nuopelnus, rezultatus, tačiau retai tokie CV užkabina darbdavių ar agentūrų akį. Dviejų-trijų lapų gyvenimo aprašymą tikrai gali turėti dizaineriai, nepriklausomi darbuotojai, vertėjai, kurie nuolat dirba su skirtingais projektais. Tačiau jaunimas, neturintis žalio supratimo, kas yra tikra darbo patirtis, neturintis kuo pasigirti, sukiša ten viską, nuo nesėkmingos praktikos iki vasaros darbo kaimo kavinėje. Mano patarimas būtų: kuo trumpesnis CV, tuo labiau sudominsi potencialų darbdavį; jam kils klausimų, todėl norės tave gyvai pamatyti susitikime. Internete pilna įvairių išradingų CV pavyzdžių, nepatingėkite įdėti darbo ir jūsų CV spindės visiškai kitomis spalvomis bei įvaizdžiu.
Antra, na nebūkite nuobodūs ir neparodykite, kad jau esate visiškoje neviltyje beieškodami darbo. Žinau, kad tai sunkus darbas ir tikrai nusvyra rankos, kai per tris mėnesius sulauki vos poros skambučių. Tačiau būkite originalūs, įdėkite kruopelę nuotaikos bei malonių pajuokavimų apie save. Motyvacinis laiškas – kuo jis trumpesnis bei optimistiškesnis, tuo geriau. Kuo mažiau klišių, kuo mažiau šablonų, būkite savimi ir tuo susižavės jūsų darbdaviai.
Trečia, nenuvertinkite savo talentų ir energijos. Eiti dirbti už 800 litų Vilniuje – tai arti savižudybės. Tuo pačiu darbdaviams sudarote įspūdį, kad visas jaunimas gali dirbti už dyką, tuomet tęsia tas „kuo mažesnės algos“ varžybas. Jauskite savo vertę, nusistatykite algos ribą, kurią turite gauti bent pradžioje ir pirmyn į paieškas, su iškelta galva ir optimizmu.
Na ką galiu pasakyti – bus teisingų išradingų sprendimų, bus ir perspektyvų. Niekas nepastatė Vilniaus per dieną, ir naują dviratį pavyks išrasti tik tada, kai pažiūrėsite į darbo paiešką, kaip į iššūkį. Sėkmės visiems, sėkmės ir man. Juk minėjau, kad ieškau darbo!
Ieva Kaknevičiūtė
KANDIDATĖ Į 15MIN.LT ŽURNALISTŲ MOKYKLĄ
