Vis dažniau ir garsiau kalbama, kad jaunimo nedarbas yra viena iš didžiausių problemų mūsų visuomenėje. Darbo biržos duomenimis 29.6 tūkst. jaunų iki 25 metų amžiaus yra bedarbiai. Kokios priežastys lemia tokius skaičius? Kaip galime kovoti su šia problema? Manau, kad kiekvienas jaunas žmogus turi skirtingą patirtį, todėl komentarai, numonės gali būti įvairios. Tačiau aš tikiu, kad ši problema egzistuoja dėl kelių aspektų.
Pirma, domintis išoriniu pasauliu išgirsti, pamatai, kad jaunimas nesusiranda darbo, nes neturi patirties, kurios reikalauja 77 % darbdavių (duomenys iš Lietuvos Darbo biržos). Atrodo, kad viskas sukasi ratu ir sprendimo nesimato. Kur jaunas žmogus gaus patirties, jei nedirbs, o dirbti negali, nes neturi patirties. Tačiau manau, kad toks požiūris yra pakankamai siauras. Mes dažnai nematome galimybių, kurios mums gali suteikti tos taip darbdavių prašomos patirties. Ar nors kartą internete pasidomėjote įvairiomis stažuočių programomis? Lietuvoje yra pakankamai organizacijų, kurios siūlo išvažiuoti stažuotis į užsienį: undp, museums, Eurofund, studentjob, AIESEC, Eurodesk ir kt. Šios organizacijos suteikia galimybę įgyti patirties, susipažinti su įvairiais žmonėmis, tobulinti savo ameninius gebėjimus ir kompetencijas. Reikia tik mokėti ieškoti ir pasiimti, tai ką surandi.
Man liūdna, kai išgirstu, kai jaunas žmogus 19-25 metų studijuoja ir dirba parduotuvėse, kavinėse, fabrikuose. Žinoma, šaunu, kad dirba, nes tai padeda jiems išmokti planuoti savo laiką, bet ar tai suteikia profesinės patirties, ar veda prie tikslų, kurių ištikrųjų nori pasiekti? O kodėl geriau neprisijungti prie vienos ar kitos organizacijos veiklos ir savanoriauti? Jose turėtume galimybę išvystyti tokias sąvybes kaip: komandos valdymas, problemos ir konfliktų sprendimų vadyba, planavimas, objektyvus vertinimas, tikslų išsikėlimas ir jų vetinimas. Pasak atliktų tyrimų, būtent tokių gebėjimų darbdaviai ir pasigenda jaunimo tarpe.
Dažnai tenka išgirsti, kad praktika – tai laiko švaistymas, jaunimo idėjų, energijos išnaudojimas, už kurį nemokama. Todėl dauguma jaunų žmonių vasaras praleidžia Anglijoje, Danijoje, Norvegijoje, lenkia nugaras ir visai netobulėja. Žinoma, negaliu teigti, kad tai yra blogai, juk kai kurie turi susimokėti už mokslus, išlaikyti šeimas, nori pakeliauti. Tačiau būdama studentė norėčiau nesutikti su šiuo neigiamu praktikos vertinimu. Manau, kad šiomis dienomis norint susirasti darbą, kuris sietųsi su jūsų profesija, reikia investuoti dar prieš tai, į savo tobulėjimą.
„Swedbanko” ir „Omnitel” duomenimis, praėjusiais metais penktadalis praktikantų savo praktikos vietose gavo nuolatinį darbą. Specialistų nuomone, dabar, kai aukštosios mokyklos įvedė privalomą praktiką paskutiniuose kursuose, šie rodikliai turėtų dar labiau pagerėti. Juk praktika gali būti pirmas žingsnis link įsidarbinimo. Puikus pavyzdys galėtų būti ryšių su visuomene agentūros„Idea Prima“ patirtis. Įmonės direktorius Paulius Tamulionis viename interviu pasakojo, kaip įdėjo skelbimą į internetą, jog ieškomi praktikantai (įmonė turėjo tikslą įsidarbinti praktikantą atsižvelgiant į jo darbo rezultatus.). Tačiau anketas atsiuntė tik 2-3 kandidatai. Tai –puikus įrodymas, kad jaunimas šiais laikas nori dažniau užsidirbti, bet ne dirbti.
Gintarė Šležaitė