Kalbant apie jaunimo nedarbą dažnai mėtomasi tokiomis bendromis frazėmis, kaip kad: „Jaunimas nori dirbti, bet neturi galimybių“, „Darbdaviai nesuteikia galimybių jaunimui“, „Negaliu rasti darbo, nes neturiu patirties, neturiu patirties, nes negaliu rasti darbo“. Skamba ne itin pozityviai.
Tačiau pažvelkime kiekvienas iš savo perspektyvos. Esu jaunas žmogus ir noriu dirbti, bet ar darau viską ką galiu, kad tą darbą gaučiau? Ar tiesiog leidžiuosi į kelią kartu su tais, kurie dejuoja, kad nori, bet neturi galimybių ir pasiduoda visuotiniam pesimizmui? Tokiame kelyje neverta būtų tikėtis posūkio teigiamų pokyčių link. Ir čia kalbama ne tik apie problemas, iškylančias ieškant darbo, bet aspkritai, apie bet kokį judėjimą pirmyn.
Žinoma, darbdaviams reikia patirties. Bet naivu būtų tikėtis gauti darbą, reikalaujantį tam tikrų įgūdžių ir išsilavinimo, tad reikia pradėti nuo ten, kur esi, ir apgalvoti, ką gali duoti darbo rinkai. Tokie darbai kaip padavėjų, kasininkų, valytojų, padėjėjų sandėliuose, statybose, kosmetikos ar kitokių prekių platinimo ir panašiai, nėra itin patrauklūs, tačiau prieinami kiekvienam, norinčiam dirbti jaunam žmogui. Tereikia didelio noro bei atkaklumo. Bet kuris darbdavys „pasiduos“, jei kartą išgirdęs „ne“ nenuleisti rankų ir trykši entuziazmu, bandysi dar ir dar kartą.
Tokie nekvalifikuoti darbai gal ir nėra perspektyvūs, tačiau jie suteikia daugiau nei galima numanyti: išmokstama kantrybės, įgaunama tvirtumo ir pasitikėjimo savo jėgomis, kai kuriais atvejais netgi „užsiauginama oda“ , tikrai padėsianti tolimesniame profesiniame gyvenime, kad ir kur jis nuvestų. Tokie darbai taip pat padeda jaunam žmogui suprasti pinigų vertę, jų kainą, vertinti kitų žmonių darbą, suprasti, ko norima ateityje.
Pamirštama ir savanoriavimo nauda. Tarkim, nori dirbti tam tikroje srityje, tačiau neturi specifinių įgūdžių? Tikrai gali pasiūlyti pagalbą vienu ar kitu aspektu tau įdomioje įmonėje, kurioje galbūt norėtum dirbti ateityje. Yra tikrai ne viena istorija, kai jaunas žmogus parodęs savo norą dirbti, veikti ir kažko siekti, iš tikrųjų randa vietą darbo rinkoje pradžioje ėmęsis savanorystės.
Tai, kad Lietuvoje aktuali jaunimo nedarbo problema paliečia ne vieną, yra tikra ir neišgalvota. Tačiau netapdamas ta „mase“, apie kurią kalbama, turėdamas aiškius tikslus ir žinojimą, nuo ko pradėti, ir pradėdamas net nuo žemiausios pakopos, vieną dieną tikrai įkopsi į tą viršukalnę, kuri šviečia aukščiau akių lygmens šiandien.
Ieva Salatkaitė
KANDIDATĖ Į 15MIN.LT ŽURNALISTŲ MOKYKLĄ
