Užsienyje išgirdus žodžius „aš lietuvis“, daugeliui pasidaro aišku: vagis, nusikaltėlis ar pan. O kodėl taip yra, galime kiekvienas savęs paklausti. Emigravusių į užsienį lietuvių skaičius nemažėja, o nuomonę, susidarytą apie lietuvius, susikuriame mes patys. Dabar galvojate, kodėl patys? Kaip elgiamės nuvykę ten – tokį įvaizdį ir susikuriame apie save. Kodėl nevogdami čia – vagiame ten, kodėl būnant dorais žmonėmis Lietuvoje, ten einame nusikalstamumo keliu.
Nuo kiekvieno žmogaus asmeniškai priklauso, koks jo požiūris į gyvenimą, ko jis siekia ir nori bei su kokiu tikslu emigruoja iš Lietuvos. Visa tai lemia aplinka, kurioje jis augo, žmonės, su kuriais bendravo, kokios vertybės buvo ugdomos ir kokias susikūrė pats. Ne visuomet lietuvis kaltas dėl to, jog ne tą gyvenimo kelią pasirinko. Daugeliui nuvykusių ten iš nevilties, jog Lietuvoje teko dirbti už minimalų atlyginimą, ten pasitaikius progai „susišviečia“, jog reikia pasinaudoti galimybe lengvai užsidirbti. Tik per savo žioplumą kai kurie patenka į tokias situacijas, kurios neretai pagarsėja didžiuliu mastu ir tuomet per vieno asmens nuklydimą, ta pati etiketė, klijuojama kiekvienam lietuviui.
Lietuva yra darbščių žmonių šalis, daugelis iš mūsų esame darboholikai, planuojantys savo dienotvarkes ir dirbantys iki išnaktų dėl kokybiškai atlikto darbo ir atlyginimo. Į užsienį emigruoja daugybė gabių žmonių, kurie galbūt neturi galimybių realizuoti savęs Lietuvoje. Ne visi išvyksta su mintimis ten pasilikti, yra tikrų patriotų, kurių prievarta niekur neištempsi iš Lietuvos, ir tie žmonės myli Lietuvą ir gerbia savo šalį, nes tik tuomet, kai gerbsime save – gerbs ir mus.
Ne kiekvienas ten išvyksta su dideliu noru. Kam būtu malonu palikti viską, ką turime, ir išvykti su mintimis, jog mus visad vertins kaip antrarūšius, užsidirbti atvykusius nelaimėlius, tol kol patys nepradėsime keisti nuomonės apie save. Kodėl turėdami kuo didžiuotis, jog esame lietuviai, mes dažniau kalbame apie tai, kas apsivogė kokioje šalyje, o ne apie tai, kad Lietuva stipriai pažengusi mokslo srityje ir čia gaminami geriausiais pasaulyje pripažinti lazeriai, arba Lietuva pripažinta pirmaujanti pagal oro kokybę. Kodėl pasaulis kalba apie mus geriau, nei mes patys apie save. Kodėl patys taip atmestinai kartais žiūrime į savo pačių gerovę.
Patys lietuviai dažnai prisigalvoja nebūtų dalykų, kad jei jau išvyko mano kaimynas į užsienį, tai neįstojo niekur, ar mokslų nebaigė, mes net patys čia nevertiname savo tautos ir nuvertiname lietuvius.
Daugybę lietuvių yra išvykusių į užsienį ir ten gavusių didesnį palaikymą iš tos šalies gyventojų ar ten dėstančių mokytojų, dėl savo pasirinkimo tobulėti svetur ir visas palaikymas tęsiasi iki tol, kol patys laikomės savo vertybių ir jų neišduodame dėl mūsų talpinimo į siaubingus, stereotipiškus rėmus.
Jauskime pagarbą sau, savo šaliai ir griaukime susidariusius stereotipus savo darbais, o ne žodžiais.
Gabrielė Kestenytė
