Išreikšti savo nuomonę, kad ir kokia ji bebūtų, norisi kiekvienam. Ypač interneto komentaruose. Ar tikrai lietuvių toks mentalitetas - visada jaustis nevykėliais, įtikėti, kad tikrai esame nusikaltėliai, vagys ir šiaip netikėliai, nes, pasirodo, ir užsienyje mus tokiais laiko. Sena lietuvių patarlė :jei ilgai kartosi žmogui, kad jis kvailys, vieną dieną jis tokiu taps“ . Tai gal reikėtų nelaukti tos dienos, o pasižiūrėti, kas gi iš tikrųjų kuria mitus apie „blogą blogą lietuvį“.
Lietuvos žiniasklaidos dėka ne tik savo žemėje jaučiamės kaip didžiausi italų mafijozai, bet ir į užsienį susiruošę laukiame, kad geriausiu atveju pasitiks su ypatingu atsargumu, o blogiausiu - su antrankiais. Visi įsitikinę, kad užsienio naujienos mirga nuo lietuviškų pavardžių tarp šimto ieškomiausių nusikaltėlių ir brauko žemėlapyje šalis, į kurias gal geriau nebevykti. Šiuolaikinės informacinės technologijos leidžia labai greitai viską patikrinti: padeda googl‘as su jo vertėju ir tiesa aiškėja.
Tiesa ne skaudi, bet juokinga, nes apsilankius didžiausio Norvegijos dienraščio internetinėje svetainėje ir suvedus „lietuvių nusikaltimai“ galima rasti straipsnį, kur teigiama, kad nors ir didelis skaičius jų šalyje gyvenančių yra lietuviai, bet tai jų negąsdina ir tai visiškai nesusiję su nusikaltimais. Dar yra straipsnių apie Lietuvos kultūrą, meną ir sportą. Garsusis CNN, ieškant naujienų susijusių su Lietuva, pateikia kelių puslapių išklotinę, kurioje statistiškai tėra trys straipsniai apie tam tikrus nesklandumus. Jei nepakanka pavyzdžių, galima remtis BBC, kuris transliuoja žinias iš šalies, priglaudusios daugiausia mūsų tautiečių. Jokių blogų naujienų.
Čia ir kyla klausimas, iš kur tas lietuvius vienijantis nepilnavertiškumo kompleksas? Britai juk nesijaudina ir nemano, kad yra šlapimo nelaikanti tauta, nes keli jų tautiečiai „pažymėjo“ tam tikrus aplankytus Vilniaus senamiesčio objektus.
Lietuvos žiniasklaida yra pasidalinusi į dvi barikadų puses: viena, kuri kaitina jausmus, gaudydama bent menkiausią naujieną, kaip „LIETUVIS pavogė piniginę LONDONE‘‘ ir antroji, ta, kurioje nuobodžiaujama ir apie tokius niekus kaip lietuvių emigrantų įvaizdis nediskutuojama. Prasta lietuvių emigrantų reputacija - problema, neegzistuojanti užsienio viešojoje erdvėje, bet apie ją nuolat kalbama čia. Juokinga įrodinėti, bet patirtis užsienyje parodo, kad užsieniečiai, išgirdę tavo tautybę, ne piniginės griebsis, kad apsaugotų, bet greičiau apskritai paklaus, „kur ta Lietuva“? Kodėl nėra baiminasi, kad niekas nežino Lietuvos geografinės padėties, o taip drebama dėl tariamo nusikaltėlių įvaizdžio? Čia lyg šalis dalyvautų konkurse „Mis Pasaulis“: būna, kad įžengiama į sceną puošniausiais rūbais, su paruošta gražia kalba, bet užkliūvama, ir visi juokiasi.
Visgi kiekviena šalis atkeliauja su tam tikru įvaizdžiu, bet kol neišmoksim kitų vertinti be išankstinės nuostatos, kol nenustosim savęs menkinti patys, tol negalėsim tikėtis būti „Mis Pasaulis“.
Elena Varnauskaitė
KANDIDATĖ Į 15MIN.LT ŽURNALISTŲ MOKYKLĄ
