Dažnas moksleivis, pasakodamas apie ateities planus, savęs Lietuvoje nebeįsivaizduoja. Jo tikslas – išvažiuoti į užsienį, studijuoti mėgstamą specialybę ir kurti savo ateitį ten. Staiga nepasisekus lydi stiprus nusivylimas, kad vis dėl to teks likti savame krašte. Gajus stereotipas, kad studijos Vakaruose yra gero gyvenimo pagrindas persekioja beveik kiekvieną jauną žmogų. Kas iš tiesų geriau ten, kur dažnas bandome pabėgti?
„Aukštesnė studijų kokybė ir didesnės įsidarbinimo galimybės“ – šiuos atsakymus gali išgirsti beveik iš kiekvieno moksleivio ar studento, nesvarbu, kurioje valstybėje jis studijuoja. Tokia nuomonė nėra nepagrįsta. Išvykti vilioja šiuolaikiški universitetai, gaunantys didesnį nei Lietuvoje finansavimą. Modernios auditorijos ir naujausia mokslinė įranga, pažangesnės informacinės technologijos, laisvesnė studijų samprata ir netgi mažesnė studijų programos trukmė yra „kabliukas“, gundantis atsisakyti tikrųjų vertybių. Bet ar gavę dirbtinių gėlių puokštę mes pamirštame gyvųjų kvapą? Degantys noru studijuoti Vakarų šalyse nepamiršta paminėti, kad studijuodami ten įgys daugiau praktinių nei teorinių žinių. Šis požiūris yra teisingas, bet nejučia peršasi mintis, kad jį lydi baimė dirbti, mokytis bei lengvo studijų kelio siekiamybė. Susiduriame su viena didžiausių jaunimo problemų – noru gauti daugiau, o duoti mažiau. Tai lyg pelno troškimas verslo rinkoje, bet gyvenimas nėra verslas, o žmogus – ne prekė. Techonologijomis bei egoizmu persmelkta kultūra galvotrūkčiais veržiasi į gyvenimus atskirdama nuo tikrojo „aš“, versdama save parduoti ir atitolti nuo estetinių išgyvenimų.
Studijos Vakaruose vilioja galimybe būti savarankišku ir „atsiskaitančiu tik sau“ žmogumi. Tai turėtų mokyti tam tikrų pareigų ir atsakomybės už savo gyvenimą. Tačiau dažnai jaunas žmogus susiduria su finansine problema – studijos Vakaruose būna brangesnės, o kaina išgyventi viršija lietuviškos algos galimybes. Šiuo atveju sistema užsienyje patraukli suteikiamomis paskolomis. Daugumai studentų, negalinčių savarankiškai susimokėti už mokslą, suteikiama didelė paskola. Atsigręždami į save kaip į žmogų, turintį moralines vertybes, suprantame, kad tai sąlygoja taip trokštamą savarankiškumą ir suteikia tam tikrų prievolių bei įsipaireigojimų svetimai valstybei. Vartotojiška kultūra to lyg nebepastebi ir laiko savaime suprantamu dalyku.
Noras užsienyje sutikti naujus žmones, pamatyti kitus papročius ir pažinti naują kultūrą augina kosmopolitų kartą. Pasirinktos bakalaurinės studijos Vakaruose yra pirmas laiptelis kuriant gyvenimą ten. Retas planuojantis studijuoti, studijuojantis ar baigęs studijų programą trokšta grįžti ir mato ateitį gimtame krašte. Vakaruose suteikiamos didesnės galimybės įsidarbinti pagal turimą specialybę ir trokštamą veiklą bei žymiai aukštesnis atlygis. Tai materialinės vertybės sankirta su moraline – suvokiama, kad gyvenimas užsienyje greičiausiai nutolins artimuosius, mylimuosius draugus. Ardomi šeimos ryšiai gimdo vienišų bei savanaudiškų žmonių visuomenę.
Jaunas žmogus verčiamas priimti sunkų ir dažnai dar jam pačiam nesuvoktą sprendimą. Įvertinti materialinių dalykų svarbą ir savo vertybių kainą. Studijos užsienyje turi daug privalumų ir galbūt netgi potencialą tapti aprūpinto gyvenimo pagrindu. Svarstant šį klausimą nejučia norisi pažvelgti giliau – kas slepiasi už spalvingų etekečių?
Rolanda Lipnevičiūtė
