Kiekvienas verslas susiduria su amžina dilema: ar daugiau laiko bei resursų investuoti į esamos vagos tiesinimą, ar įsigyti naujų arklių, kurie išars daugiau vagų. Stabilizavimas ar augimas? Kaip pavyks uždirbti daugiau? O kas kliudys? Kaip teisingai paskirstyti laiką bei dėmesį žinant, jog turime ribotus savo asmeninio laiko resursus? Šiuos bei kitus klausimus savo internetiniame seminare nagrinėjo Nerius Jasinavičius.
Vadovavimas, vadovo funkcijų suvokimas – temos, kuriomis yra tiek pat nuomonių ir versijų, kaip ir po pralaimėtų Lietuvos krepšinio rinktinės rungtynių. Dar iki šiol gajus stereotipas, jog vadovas yra tas žmogus, kuris ant savo pečių užsikrauna daugiausiai techninio darbo naštos, o savo poziciją pelnė ne dėl to, kad sugeba vadovauti, o dėl to, kad yra savo amato profesionalas ir tam skiria liūto dalį savo laiko.
Turiu pripažinti, jog seminaro tema išties suintrigavo. Be to, apie Nerių Jasinavičių buvau girdėjęs tik tiek, kad jis yra buvusio pramonės ministro, žymaus verslininko bei lektoriaus Rimvydo Jasinavičiaus, kurio seminarą apie investavimą jau aprašiau sūnus, o kitą informaciją teko „pasigūglinti“. Tam tikra prasme buvo įdomu palyginti tėvo ir sūnaus vedamus seminarus, nes bent jau aš Lietuvoje daugiau nežinau antro tokio šeimyninio dueto. Žibalo į ugnį įliejo dar ir tai, jog seminaras buvo transliuojamas tiesiogiai internetu, tad buvo įdomu pažiūrėti, kaip organizatoriai susitvarkys su galimais ryšio sutrikimais dėl didelio lankytojų srauto.
Giriu už:
- Pasiruošimą seminarui (atrodytų savaime suprantama, tačiau retas lektorius pristato apie ką kalbės, kiek tai truks, be to, N. Jasinavičius kaip laikrodis baigė seminarą po lygiai valandos, pranešimo pabaigoje padarė išvadas, viso seminaro metu jautėsi laisvumas bei pasitikėjimas savimi);
- S. Covey laiko kvadratą (lektorius detaliai pristatė vieną iš pagrindinių laiko planavimo taisyklių, pateikė pavyzdžių bei aptarė dažniausias klaidas);
- Klausimų-atsakymų sesiją po seminaro (jos metu ne tik atsakinėjo į klausimus, bet ir rekomendavo papildomos literatūros, pavyzdžių, dalijosi asmenine patirtimi).
Patobulinčiau:
- Gestus bei intonaciją (ypač seminaro pradžioje buvo naudojami monotoniški ir uždari gestai, o sakinio pabaigoje lektorius paaukštindavo balso tembrą);
- Seminaro dalių proporcijas (įžanga truko 20 minučių, o apie vadovą pradėta kalbėti tik praėjus trečdaliui seminaro laiko);
- Teorijos pagrindimą pavyzdžiais (pagal pateiktą teorijos kiekį trūko ją pagrindžiančių pavyzdžių).
Komentaras.
Gebėjimas sudėtingus dalykus pateikti paprastai – įgūdis, kurį N. Jasinavičius paveldėjo iš savo tėvo. Jei verslo procesai ir jų valdymas būtų tokie paprasti, tai kas antras būtume ne tik popierinis ar iliuzinis verslininkas, bet ir mūsų valstybė pagal verslumą Europos Sąjungoje nebūtų antra nuo galo.
Pasitelkus apribojimų teoriją, tarsi akyse prašviesėja: jei verslas neatneša pakankamai pajamų, tai tokiu atveju surandi, kas tam trukdo, nusprendi, kaip efektyviau išnaudoti šį apribojimą, o tuomet visa sistema pradeda įgyvendinti sprendimą.
Be to, buvo aiškiai išskirta, jog vadovas, skirtingai nuo visuotinai paplitusių kitų įsitikinimų, atlieka dvi pagrindines funkcijas: užtikrina verslo stabilumą bei plėtrą. Visos problemos (ypač smulkesniame versle) atsiranda tada, kai tarp vadovo ir verslo galima dėti lygybės ženklą, kitaip tariant, kuomet vadovas yra ir buhalteris, ir vadybininkas, ir tiekėjas, ir vairuotojas. Tokiu atveju apie verslo plėtrą galime pamiršti. Dar daugiau – tokie vadovai tarsi įsirango į gaisrininkų kombinezonus bei tampa savo verslo įkaitais, kai ne verslas tarnauja jiems, o jie – verslui.
Ne mažesnio susidomėjimo sulaukė ir po seminaro vykusi klausimų-atsakymų sesija, kurioje lektorius atsakė į seminaro metu atsiųstus klausimus. Šį sesija atskleidė, jog tokių seminarų vertė šiandien – didžiulė, nes norint pakeisti savo pasiekiamus rezultatus reikia pakeisti tai, kur mes koncentruojame savo dėmesį, o tai pakeisime tik tada, kai pakeisime mąstymą. Daugelio išgirstų klausimų net nereikėtų paklausti, jei vadovai, užuot likę amatininkais, iš tiesų gilintųsi į vadovavimą ir ugdytų savo sugebėjimus arba pasamdytų tokį žmogų, kuris sugeba vadovauti.
Vadovo vertė matuojama labai paprastai – palyginus kiek komanda gali pasiekti be konkretaus vadovo ir su juo. Tad, jei kiekvienas vadovas savęs paklaustų „ar aš esu įmonės apribojimas, ar variklis?“, ilgainiui teisingi veiksmai atneštų norimų rezultatų. Linkiu būti tuo žmogumi, nuo kurio prasideda verslas, o ne tuo, ties kuriuo jis ir baigiasi.
Įvertinimas: 8/10.
