Trečiadienio vakarą atidaviau savo balsą UŽ naujos atominės elektrinės statybą Lietuvoje. Iškart reikia pasakyti, kad jaučiausi nemaloniai, nes manęs buvo klausiama ne apie Visagino AE, bet apie apskritai naują AE Lietuvoje. Klausimas labai abstraktus, galbūt ateis toks laikas, kai rusų Rosatom statys mums elektrinę ir darys tai todėl, kad aš ir kiti lietuviai referendume pasakėme TAIP naujai AE. Situacija tikrai nepatogi, tačiau balsavau omenyje turėdamas VAE. Paaiškinsiu, kodėl taip dariau.
Balsavau už VAE, nes nebijau atomo
Nuosekliai 8 metus tęsiu studijas fizikos ir branduolinės energetikos srityje, todėl apie branduolinę jėgainę ir joje vykstančius vyksmus turiu gerą supratimą. Be to, gražiausias vaikystės akimirkas praleidau 9 km nuo IAE esančiame sodžiuje. Tyliai ir užtikrintai veikdama branduolinė jėgainė prisijaukino mane visam gyvenimui. Be to, Visagino, Zarasų ir Ignalinos žmonių palaikymas VAE projektui reiškia, kad tikrai nėra ko bijoti branduolinės jėgainės.
Balsavau už VAE, nes tikiu savo valstybe
Mano įsitikinimu, prieš VAE nusiteikę tie, kurie iš principo netiki Lietuva, nes yra nusivylę skaudžiomis patirtimis bandydami kažką įgyvendinti savo ar valstybės gyvenime arba tiesiog gyvena be įkvėpimo – t.y. jie niekada nebuvo įkvėpti dideliems dalykams (tokiems, kaip pvz. Lietuvos meilė iki galo). Ir, priešingai, VAE šalininkai daugiausia yra optimistai, tikintys, kad savo rankomis galima sukurti laimingą Lietuvą. Kadangi aš tikiu mūsų jėgomis sėkmingai įgyvendinti VAE projektą ir myliu savo šalį, balsavau UŽ. Šioje vietoje noriu pabrėžti, kad iš principo jokie skaičiai, nuorodos ir įrodinėjimai nepadės tokiems pesimistams, kaip pvz. ekonomistas R. Kuodis, nes žmogus pats turi pasirinkti, kuriai pusei jis priklauso – pesimistų ar optimistų, tada ir pasirinkimui dėl VAE nekyla abejonių.
Balsavau už VAE, nes jaučiu atsakomybę prieš laisvės kovotojus
Galvodamas apie šį keistą referendumą, neradau tinkamesnės minties, kaip žurnalo VALSTYBĖ vyr. redaktoriaus Eduardo Eigirdo pamąstymas, kuriuo noriu pasidalinti:
Kadaise Lietuvos partizanai, kovoję už Lietuvos laisvę tamsiuose, drėgnuose ir šaltuose bunkeriuose, svajojo apie tai, kaip jiems į pagalbą ateina JAV kariai, padeda nugalėti Stalino kariuomenę ir išvaduoti Lietuvą. Deja, pagalbos jie nusulaukė ir žuvo kovoje kaip didvyriai arba buvo nukankinti KGB rūsiuose ir mirė kaip kankiniai. Šiandien JAV bendrovės sutinka į Lietuvą tiekti suskystintąsias dujas, JAV ir Japonijos bendrovė "Hitachi" sutinka pastatyti patį moderniausią reaktorių. Taigi, sąjungininkų kariuomenė yra pasirengusi išsilaipinti ir tik laukia mūsų patvirtinimo, kad mes esame pasirengę priimti jų pagalbą ir susikaupti lemiamam mūšiui dėl Lietuvos nepriklausomybės.
Už Lietuvos laisvę kovoję partizanai net neįsivaizdavo, kad ateityje bus galima nueiti į rinkimų apylinkę ir niekam nematant įtvirtinti Lietuvos nepriklausomybę, nubrėžti energetinę liniją, juosiančią Lietuvą iš Vakarų pusės. Tačiau tikriausiai net baisiausiame sapne jie negalėjo susapnuoti, kad nepriklausomoje Lietuvoje bus tiek daug lietuvių - ekonomistų, verslininkų, politikų ir žurnalistų, - kurie ragins energetinę liniją, supančią Lietuvą, brėžti nuo Kremliaus statomos Kaliningrado atominės elektrinės iki Kremliaus statomos Baltarusijos atominės elektrinės ir tai darys sakydami, kad jiems rūpi Lietuva.
Tad linkiu atsakingo sekmadienio. Šįkart sprendžiame mes.
Jaunųjų energetikų klubo minties autorius ir įkūrėjas, Lietuvos energetikos instituto doktorantas
Antanas Šutas
