Kaskart atėjus pavasariui atgija ne tik gamta, bet ir studentai. Vieni po ilgų žiemos miegų susigriebia ir puola taisytis savo blogų pažimių, o kiti atvirkščiai – ne tik patys nesimoko, bet ir trukdo kitiems.
Pastaruoju metu tenka pastebėti, jog vakarėliai esti labai audringi ir garsūs. Gegužės 29 d. – sesijos pradžia. Bendrabutyje ištisą naktį grojanti muzika ir girtų jaunuolių klyklsmai daugeliui neleidžia numigti ir pasiruošti galbūt ryte vyksiančiam egzaminui.
Tai ne vienintelis studentų naktinėjimas. Jų būna labai dažnai. Kyla klausimas – argi nevertėtų atitinkamai atkreipti dėmesį į būsimus pedagogus? Ar jūs, norėtumėte leisti savo vaiką į mokyklą, kurioje moko jaunas mokytojas, nuo kurio „trenktų” alkoholiu arba vartotų pamokos metu necenzūrinius žodžius? Kertu lažybų, jog tikrai nenorėtumėte. Tačiau ką daryti?
Prisiminkime, kaip gyvena kunigų seminarijų jaunuoliai. Visi suprantame, kuo jie bus „užaugę”. Atitinkamai žmonės turi daug draudimų, kurių privalo laikytis, norint būti tuo, ko jie siekia. O kaip su būsimais mokytojais? Argi neturėtų jie būti autoritetu mokiniui? Žinoma, nekalbu apie tokius autoritetus, kurie tik žaloja jaunų žmonių protą ir ateitį.
Mano nuomone, reikėtų visuomenėje iškelti klausimą: kaip LEU turėtų mokyti savo studentus? Juk visgi mes mokomės ne tik savo specialybės, bet ir laviname gebėjimus, įgūdžius mokyti ateinančias kartas. Siekiant, kad ateinančios kartos keltų Lietuvos ne tik ekonominius bet ir demografinius rodiklius, manau, reikėtų rimtai tuo susirūpinti.
Kalbant apie pačių bendrabučių struktūrą, nelabai suprantu, kam mums dar tuomet reikalingas sovietinis režimas. Turiu omenyje budėtojas prie įėjimo, kurios neva „palaiko” tvarką bendrabučiuose. Mes jas išlaikome, mokame pinigus, o jos nesugeba net iškviesti policijos, kuomet negali susitvarkyti su studentais. Patys turime „kovoti” už tvarką, kviestis policiją, kuomet matome, jog yra pažeidžiamos bendrabučių taisyklės. Priminsiu, jog, bendrabučiuose rūkyti draudžiama – tai visi būtinai rūkys. Juk tai taisyklė, o taisykles laužyti reikia. Taip pat negalima vartoti alkoholio – kartais po vakarėlių būna toks „tvaikas”, jog net nesinori į koridorių kišti nosies. Negalima triukšmauti ir drumsti kitų žmonių ramybę – muzika būtinai bus pačiu garsiausiu režimu ir dar studentai prisidės savo “laukiniais” balsais ir parėkaus dar specialiai. Kuo toliau, tuo labiau neįmanoma gyventi tokiomis sąlygomis. Jau nekalbu apie po vakarėlių sutrankytas kitų gyventojų duris, įsibrovimus į kambarius, šiukšlių kalnus virtuvėse ar tarakonus (po bemiegės nakties net jie atrodo visai mieli gyvūnėliai). Galbūt jau laikas atsisakyti tų sėdinčių apačioje moterėlių – bus mažiau išlaidų. Šiaip ar taip iš jų jokios naudos.
Anksčiau dar kelis kartus per naktį praeidavo pareigūnai ir patikrindavo, ar ramu. Pamenu, pikta buvo, kai užėjo į mano kambarį ir pareiškė, kad laikas eiti miegoti, o mes su kambarioke tuomet kaip tik ir ruošėmės, tik garsiai juokėmės iš youtube įrašo. Įdomu, kurgi jie dingo dabar? Kodėl nenuramina per visą bendrabutį triukšmaujančių studentų, vartojančių alkoholį? Manau todėl, kad jau niekam net nebeįdomu. Vienąkart teko grįžti vėlai į bendrabutį (kuomet turi būti naktinis patikrinimas). Pati savo akimis mačiau, kaip policijos automobilis lėtai apsuko ratus aplink bendrabučius ir, net nestabtelėjęs, išvažiavo. Šiais laikais tai vadinama „patikrinimu“...
