Turbūt niekam nekyla klausimas, kas buvo talentingiausias ir garsiausias humoristas Lietuvoje, organizavęs turus ne tik gimtinėje, bet ir kitose Europos šalyse. Kaip ir dauguma žvaigždžių, jis buvo persekiojamas žiniasklaidos, kritikuojamas dėl kiekvieno neteisingo judesio, be to, skandalingai pagarsėjęs kaip alkoholikas, malonumų besivaikantis šou pasaulio veidas. Tačiau kur yra žmogaus asmeninio pasaulio ribos? Kur prasideda dalykai, apie kuriuos viešumoje kalbėti nepriimtina, neetiška?
2013m. balandžio 18 dieną apie 14 valandą žmones užklupo netikėta žinia, sukėlusi daug diskusijų ir komentarų- mirė humoristas Vytautas Šapranauskas. Kokiame tinklalapyje beapsilankytum, visur mirga įrašai apie užuojatą, liūdesį, ilgesį, nuostabą. Bene daugiausiai klausimų šioje istorijoje sukėlė straipsnių pavadinimai „Vytautas Šapranauskas pasitraukė iš gyvenimo“ ar „Nusižudė garsiausas Lietuvos humoristas“. Kodėl toks garsus humoristas panoro pasitraukti iš gyvenimo? Kokia puiki buvo jo kaukė dalyvaujant projektuose, juokaujant „Šapro turo“ metu, nors asmeniniame gyvenime aktorius, ko gero, išgyveno gilią krizę.
Taigi kas galėjo privesti V. Šapranauską prie savižudybės? Visų pirma, V. Šapanauskas patyrė daug pakilimų ir nuosmukių santykių srityje. Buvo vedęs, išsiskyręs, palaikė santykius ne su viena gerokai jaunesne mergina. Kurį laiką prieš V. Šapranausko mirtį, šis gyveno su grupės „Šarkos“ nare I. Stasiulevičiūtė. Kalbama, kad prieš kelias savaites pora išsiskyrė, nes abu nesutarė dėl gyvenimo būdų skirtumų.
Tačiau skyrybos, kurių V. Šapranauskas patyrė ne vienerias, vargiai galėjo jį paskatinti imtis tokio būdo užbaigti savo kančias. Manau, jog priežasčių reikia ieškoti kur kas giliau. Niekam nepaslaptis, kad aktorius dažnai gerdavo, keliaudamas su „Juodojo humoro klubu“, kartais neatvykdavo į pasirodymus ar į tiesiogines laidų transliacijas, pasiteisindamas įvairiais sveikatos sutrikimais. Dėl to aktorius sulaukė labai daug kritikos ir neigiamų komentarų iš aplinkos, straipsnių apie jo priklausomybę alkoholiui. Ne vienas žmogus gyvenime daro nuodėmių, ne vienam gyventi yra suku. Iš pasėkmių matyti, jog V. Šapranausko gyvenimas tikrai nebuvo paprastas. Dažnai internete pasirodydavo straispniai su įžeidžiančiomis replikomis ar akivaizdžia nepagarba ir niekinimu. O kas nutiko po jo mirties? Viskas apsivertė aukštyn kojom. Visi ėmė jo ilgėtis, visur mirga antraštės su potekste, koks šis aktorius buvo nuostabus, kaip gaila, kad jo nebėra. Pats V. Šapranauskas viename interviu yra pasakęs: „apie žmogų gerai pradeda šnekėti tik po mirties“ ir, regis, jo paties atvejis yra ne išimtis.
Balandžio 19-ąją aktoriui būtų suėję 55 metai. „Šapro turas“ dar irgi nebuvo pabaigtas. Kaip turėjo kentėti šis žmogus, kad nesulauktų net savo jubiliejaus, nepabaigtų turo? Ši savižudybė sukelia daugiau klausimų nei atsakymų. Humoristas nepaliko nei atsisveikinimo raštelio, nei kokios kitos žinutės. Dažnai garsūs žmonės kitų yra vertinami kaip kokie antgamtiniai personažai, kuriuos reikia garbinti ir jais žavėtis tarsi trofėjais. Tačiau juk jie paprasti žmonės, kuriems taip pat reikia elementarių dalykų- meilės, šilumos, suprantingumo. Tubūt aktorius jo gavo per mažai, turbūt buvo užsislėpęs po savo meistriška kauke ir niekam neleido matyti savo skausmo.
Dažno garsaus žmogaus istorija po mirties panaši. Žmonės vieni iš kitų turėtų pasimokyti tolerantiškumo, supratingumo, gailestingumo ir žmogiškumo, o artimiesiems- meilės, šilumos ir jaukumo. "Mylėti jau išėjusius, bet jiems šykštėti gerumo ir užuojautos, kol jie dar yra su mumis“- apie mirtį pasakojo Andrius Užkalnis. Mylėkim ir gerbkim vieni kitus, kol galim, o ne tada, kai meilę rodyti jau per vėlu.
