Vienas pagrindinių Lietuvos valdžios ekonominių tikslų yra įsivesti eurą. Dėl šio tikslo valdantieji pasiryžę nukelti pensijų kompensavimą, atlyginimų atkūrimą daugumai biudžetininkų ir dar daug ką padaryti, kad išlaikytų griežtus biudžeto deficito normatyvus.
Pradinis biudžeto projektas sudarytas taip, kad nebūtų neigiamos Europos Komisijos reakcijos ir kliūčių įsivesti eurą. Tenka pastebėti, kad šalyje bene vienintelė valdžia tiesiog dega noru įsivesti eurą, nes gyventojai euro nenori, o verslas jam abejingas. Tiesa, dar bankai ir eksportuotojai gal kiek pozityviau žiūri į euro įvedimą. Daugeliui vaizdas yra keistas, tuo labiau kai net pati valdžia nesugeba pateikti svarių argumentų ir įrodyti, kad gauta nauda įsivedus eurą bus didesnė už euro įvedimo išlaidas. Tokia numatoma euro nauda, kaip valiutų keitimo išlaidų sumažėjimas ar užsienio investicijų pritraukimas į Lietuvą, yra menka nauda šaliai. Manau, įsivedus eurą kažkokių didelių užsienio investicijų susilaukti neįmanoma, nors jis Lietuvoje cirkuliuotų ir paauksuotas, jeigu investuotojai nematys, kur jų investicijos Lietuvoje gali atnešti didesnį pelną, negu kaimyninėse šalyse.
Šalyje, kur už minimalų atlyginimą dirbti neapsimoka, bulvių, kiaulių ir pan. auginti neapsimoka, sąžiningas verslas taip pat neapsimoka, kurti valstybei ar leisti investuotojams kurti stambias elektros, dujų ir pan. gamybos įmones neapsimoka, net pačios valstybės institucijos dėl gyventojų mažėjimo atrodo išpūstos, chaotiškos ir nenaudingos, kaip gali euras išspręsti visas šias problemas ir padaryti Lietuvą patrauklia investicijoms šalimi?
Valiutų keitimo išlaidos vertinami labai skirtingai, suktai ir išpūstai, nes valstybės mastu tai – maži pinigai (gal 100 ar keli šimtai milijonų litų per metus). Valstybės prestižo ir kitos panašios su euru siejamos naudos šiuo metu yra bevertės, nes valstybė savo vidaus ir užsienio politika sugriauna bet kokį prestižą ir solidumą. Be to, pati euro zona yra trapi ir nekelianti pasitikėjimo. Tai kodėl valdžia taip nori euro?
Lietuvos banko išleisti į apyvartą litai yra visiškai padengti aukso atsargomis ir Lietuvos banko konvertuojamos užsienio valiutos rezervu. Šiuo metu Lietuvos bankas turi 20,45 milijardus (skaičiuojant litais) oficialių tarptautinių atsargų. Visi litai, išleisti į apyvartą, yra gerokai daugiau negu 100 proc. padengti užsienio valiutos ir aukso atsargomis. Dėl šios priežasties litas yra visiškai patikima ir stipri valiuta.
Pagal Lito patikimumo įstatymą ir kitus teisės aktus valstybė privalo turėti oficialias tarptautines atsargas ir jų panaudoti fiskalinėje politikoje ar kitoms valstybės reikmėms negalima. Tačiau Lietuvai įsivedus eurą, padėtis kardinaliai pasikeis. Eurų Lietuvai nebereikės (taip kaip litų) padengti aukso ir Lietuvos banko konvertuojamos užsienio valiutos rezervu, todėl valdantieji įgaus galimybę prieiti prie įspūdingų milijardinių atsargų ir bent jų dalį panaudoti valstybės einamosioms reikmėms. Nors dėl šių milijardų, atrodo, niekas nekovoja ir jie turėtų būti valstybės apsaugoti bei toliau reikiamai valdomi, tačiau tas ramumas, nekalbumas, keistas abejingumas ir ypatingas paslaptingumas kelią nuogąstavimus, kad valdžia su šiais milijardais ketina ne tik apmokėti euro įsivedimo išlaidas (trumpuoju laikotarpiu – keli milijardai litų)...
Mindaugas Pliauga
www.totas.lt
