Būdama maža niekuomet nemaniau, kad pasaulyje tiek daug naivių ir savęs negerbiančių moterų. Kai, truputį paaugusi, tai suvokiau, iš pradžių man buvo jų gaila. Po to stengiausi užsimerkti – kiekvienos asmeninis reikalas juk, o ir aš dar vaikas. Tylėjau, kai mačiau stumdomą ką tik ištekėjusią nėščią moterį, ignoravau istorijas apie išdavystes, atmesdavau visą informaciją girdėdama moterų dejones apie alkoholikus vyrus. Ir tai man sekėsi puikiai!
Tylėjau, kai mačiau stumdomą ką tik ištekėjusią nėščią moterį.
Sekėsi tol, kol tomis „suaugusiomis moterimis“ netapo mano draugės. Merginos pačios sau kasa skyrybų duobę dar neištekėjusios. Deja, viską, ką aprašysiu esu girdėjusi iš 18 – 40 m. netekėjusių moterų.
1. „Jis mane myli, tik savaip.“ Sudavimas per veidą nėra „savotiškas“ vaikino paglostymas. Kaip ir žodžiai „noriu nuo tavęs pailsėti, nes tu mane nervini“ nereiškia „po trumpos pertraukėlės mūsų meilė liepsnos amžinai“. Neinterpretuokite vaikino žodžių taip, kaip jūs norite juos išgirsti. Meilė nėra „savotiška“, ji – universali. Žinoma, ne kiekvienam patinka dovanoti gėles ar pliušinius meškiukus, ir tai nėra blogai. Bet kai vaikinas prie draugų, net jai būnant šalia, vadina ją paleistuve, o jos atsakymas būna: „Chi chi, tas tavo humoro jausmas, meiluti“, tai nėra meilė. Nes šis jausmas neatsiejamas nuo pagarbos, tad jokie tokių poelgių pateisinimai yra negalimi.
2. „Aš jį pakeisiu“. Daugeliui merginų atrodo, kad vaikinas yra molio gniužulas – tereikia šilumos ir darbo, kad jis taptų puikiu ąsočiu. Deja, mielosios, realybė yra kitokia. Santykiuose abu žmonės truputį nugludina vienas kito kampučius, stengiasi ieškoti kompromisų, bet to turi norėti ABU asmenys.
Pagalvokite, žmogus auga, bręsta, keičiasi, pildo save įvariausiomis savybėmis, kol vieną dieną jo gyvenime atsirandate jūs – gelbėtoja, išrausianti iš jo blogio šaknis ir pasėsianti tokių būdo bruožų, kurių jūs nuo vaikystės trokštate, sėklas.
Dažnai kitame žmoguje matomas ne jis pats su visomis savo ydomis, o susikurtas idealas, kurio stengiamasi pasiekti.
Mano nuomone, problema ta, kad dažnai kitame žmoguje matomas ne jis pats su visomis savo ydomis, o susikurtas idealas, kurio stengiamasi pasiekti.
„Nedaryk to, nesielk šitaip, na jau šito tai tikrai tau neleisiu“. Vaikinas renkasi sau moterį, o ne diktatorę, kuri jam nustatinėtų taisykles. Jeigu jis puikiai gyveno daugybę metų leisdamas savaitgalius vartodamas alkoholį ir parsivesdamas namo vis kitą „princesę“, tai ar jūs taip pasitikite savimi, kad esate užtikrintos, jog jis to nebedarys? Pasistenkite net pačiame pirmame santykių etape – įsimylėjimo euforijoje – pamatyti, koks žmogus iš tiesų yra. Ir arba priimkite jį tokį, arba atsisveikinkite kuo greičiau.
3. „Kartais jis būna toks geras“. Daugybė merginų kenčia įžeidinėjimus, patyčias, net išdavystes, o paklaususi, kodėl jos paprasčiausiai nepalieka tokių vaikinų, ne kartą sulaukiau tokio atsakymo: „Kai jam būna gera nuotaika, mums taip gera kartu...“ Šiuo atveju galiu tik iškelti jums, merginos, tokį klausimą: ar jūs savo laimę įsivaizduojate kaip trumpų džiaugsmų, priklausančių nuo kito asmens, virtinę? Man norisi tikėti, kad jums brangi kiekviena akimirka, o ne susikurtų iliuzijų momentai.
4. „Pabūsiu su juo, kol sutiksiu geresnį“. Labai dažnai pastebiu, kad merginos nemoka būti vienos. Daugeliui atrodo, kad antros pusės neturėjimas, ypač jei tau jau nebe 18, yra kažkas baisaus. Siūlau suvokti, kad vaikinas nėra daiktas, pakaitalas ar kažkoks „antras variantas“. Jeigu jums vien tik kyla tokia mintis, vadinasi, nieko gero nebebus. Neįmanoma mylėti dviejų žmonių vienu metu, neįmanoma norėti praleisti savo gyvenimą su dviem žmonėmis. Tai vėl kuriama meilės iliuzija, prisirišimo jausmas. Išmokite būti vienos, įsigilinti į savo poreikius, nešokite iš vieno laivo į kitą. Viskas teka savo vaga, neskubinkite įvykių ir nebūkite priklausomos nuo kitų. Galų gale, mielos merginos, kol jūs kasdien degraduojate su savo princu ant juodo kuino, joks princas ant balto žirgo nepasibels jums į duris. Garbingi vaikinai nesibrauna į kitų santykius ir tikrai netrauks jūsų iš „bėdos“.
Neišmeskite į šiukšliadėžę savo orumo.
Taigi, moterys, merginos ir dar visai mažos mergaitės, neišmeskite į šiukšliadėžę savo orumo. Jokiu būdu nesuabsoliutinu šios problemos – tikrai ne visos moterys elgiasi būtent taip. Pažįstu ne vieną save gerbiančią ir aukštas vertybes turinčią merginą, deja, tai, kas vienoms atrodo savaime suprantama, kitoms sunkiai suvokiama. Tad patarimas toms, kurias vienaip ar kitaip palietė šis straipsnis: net jei praeityje padarėte klaidą, ištaisykite ją. Dabar.
Užteks verkti, gailėti savęs, ginti savo antrą pusę ir tikėtis, kad kažkoks stebuklas viską pakeis. Užteks apgaudinėti save, kad tai laikina. Užteks, galų gale, prisidenginėti jaunyste ir apsimetinėti laimingomis užuot būnant tokiomis. Liaudies išmintis byloja: „Kaip pasiklosi, taip išmiegosi“. Linkiu pasikloti ne miegmaišį, o karališkai patogią lovą.
Monika Petronytė
