Savaitgalį Lietuvoje vyko tarptautinės neįgaliųjų krepšinio varžybos apie kurias sužinojau socialiniame tinkle „veidaknygėje - facebook“. Žiūrovų sekmadienį buvo labai „daug“ - net penki. Būtų juokinga, jei nebūtų liūdna, kad mūsų neįgaliųjų sportas lieka tarsi užribyje.
Negroja muzika per pertraukas ir nešoka šokėjos, čia viskas paprastai ir tyliai, bet pergalės yra pergalės, tik kodėl spauda mūsų tyli? Ne vienas mūsų susimąstome, kad žmogaus organizmas tai mokslo tiriamasis ir dar pilnai neištirtas objektas, visada vyksta stebuklų ir praradimų, mes nežinome, kaip gali pakrypti mūsų gyvenimas. Dažnai mes pamatome žmogų neįgaliojo vežimėlyje ar su ramentais atkreipiame dėmesį, tačiau ne visada susimąstome, kad ir mums taip gali nutikti. Vienas žmogus nuo gimimo gyvena kitokį gyvenimą, kitas po autokatastrofos, ar patirtos traumos, o gal pasikeitus organizmo funkcijoms.
Neverta šiandien analizuoti tai jog 50 metų susiformavusi santvarka ir rėžimas „slėpė“ neįgaliuosius, jie turėjo būti įkalinti namuose, arba gyventi tarsi kokiame rezervate tam dalinai pritaikytuose namuose. Tik nuo 1991m. galima pasakyti, šalyje vyksta lėtas vangus pritaikymas neįgaliesiems. Mes vis dar gyvename giliame sąstingyje, nors tie žmonės neprašo pagalbos, jie bando viską pasidaryti patys. Kiekviena diena jiems didelis įšūkis. Nori apsipirkti parduotuvėje, deja retai kada sulauksi pardavėjų pagalbos ir dažnai šypsena būna tokia, kad pasijusti galima, ko iš vis čia atvykai. Tik „Rimi-Lietuva“ yra pritaikti vežimėliai, taip pat teko matyti „Maxima grupė UAB“ kai kuriose parduotuvėse, o kaip sėdint pasiekti produktus iš viršutinių lentynų? O ką daryti akliesiems Brailio raštu kainų nėra, o įgarsinimo taip pat nerasta. Tik vienintelė „Rimi –Lietuva“, o gal ir „Rimi-Europe“ pritaikyta žmonėms su klausos negalia kur jie ramiai apsiperka, žinodami, kad pardavėjas juos supras ir padės paaiškins jei bus kažkas neaišku, ar kaina ne tokia? Ar nėra pažeistos vartotojų teisės? O kaip banke elgtis kurčiajam ar aklajam, žmogui su vežimėliu? Kyla klausimas kodėl neįgalusis negali dirbti parduotuvės kasoje, ar parduotuvės informacijoje ar informaciją skelbti?
Vilniuje pabandykite atvykti iš požeminės perėjos Konstitucijos prospekte prekybos centras „Europa“ ar Saltoniškių gatvėje kur yra prekybos centras „Panorama“, pabandykite Į „Forum Palace - Forumo Rūmus“ iš Sąjūdžio kelio požemiu patekti? Liftas neveikia juk, o lifto durys kaip ir yra, gražios? Juk daug nekainuoja šaligatvių bortelius padaryti iš statmenų į gulsčius, o šviesoforuose įdiegti kuriuose nėra aklųjų perspėjimo sistemas. Kodėl tik kaip kokioje zonoje Skroblų gatvėje yra ženklai aklieji ir pritaikyti jau baigiantys sutrupėti šaligatviai, kodėl jų nėra kiekvienoje sankryžoje? Ar daug kainuoja plytelių pora kad aklasis žinotų, jog artėja prie kliūties?
Nesenai Vilniuje atsirado taksi pritaikytas neįgaliesiems, tik po 22 metų, autobusai Vilniuje Europos sostinėje seniau yra, bet lauke šalta vėjas lietus ar pūga, o gal baisus karštis, atvažiavo pilnas autobusas atsidarė durys bandė moteris privažiuot prie jo per didelis tarpas tarp šaligatvio ir autobuso, kitas autobusas bus neaišku ar pritaikytas, nors ir pažymėta, o pasiekti juk reikia iš taško A į tašką B o gal ir C. Troleibusas atvažiavo, deja žmonės griuvo iš jo atbuli, tad nebuvo net šansų bandyti įvažiuoti, o vairuotojas net nebandė padėti. Gaila, kad žmogiškų žmonių būna mažai, kurie padeda įvažiuoti išvažiuoti ir transporto priemonę privairuoja taip, kad nebūtų jokių tarpų. Tai problema, netik Lietuvos didmiesčiuose, kiti miestai mažesni tokie kaip Alytus, nėra išvis jokio transporto neįgaliajam nei pažymėto Brailio raštu, nei žemagrindžių autobusų, ten važiuoja tik mikroautobusai, kuriuose net norėdamas, nei su ramentais, nei su vežimėliu neįvažiuosi, o vairuotojai nemoka gestų.
Tačiau pramonės gatvėje, yra sporto centras kuris po renovacijos yra pritaikytas neįgaliųjų sportui, toks vienintelis. Nors visuomenė sunkiai bet po truputį priima neįgaliuosius į savo tarpą. O tarpmiestinis ar tarptautinis transportas retai pritaikytas neįgaliajam, visur yra laiptai slenksčiai ir kiti trūkumai nėra Brailio užrašų, nemoka vairuotojai gestų kalbos, neįgarsintos autobusuose stotys maršrutai, vairuotojai ir jų nesako, o gal jau po 22 metų turėtų tai būti? Geležinkeliai jau žengė žingsnį traukiniuose yra Brailio rašytu pažymėta, galėtų būti ir stotyse, svarbiausi objektai įgarsinimas žemagrindžiai elektriniai ir dyzeliniai traukiniai.
Nesinori tekste vien tik blogų emocijų ar pykčio išlieti, bet viskas keičiasi, neįgalieji muzikuoja, dainuoja, šoka, tapo, žaidžia krepšinį laimi pergales, atstovauja Lietuvą pasaulio čempionatuose, o kur dar futbolas, kur rankinis kur šaudymas, šaškės, šachmatai, kitos sporto šakos, daug veiklų, o gal ir visos. Kaip sveiki žmonės... tik klausimas kodėl taip mes nematome, o gal ignoruojame tokius paprastus bet akivaizdžius dalykus, juk lietuvių kalbos normintojas ir žinovas, kalbininkas Jonas Jablonskis buvo neįgalusis, bet kokius pasiekimus pasiekė, o 1917 rugsėjo mėnesį Vilniaus konferencijoje, paskelbus Lietuvos tarybą plojo atsistojęs.
Taip kaip baltosios lazdelės dieną pabando sveikieji trumpam patapti neregiais, taip gal sveikieji krepšininkai pabandyt gali trumpam sužaist mačą su parolimpine rinktine krepšinio mačą, tada spauda mirgės nuo antraščių, va matai kaip pasielgė, bet kai krepšininkai ar tinklininkai tenisininkai laimi tyli mūsų spauda. Vilniuje pernai vyko neįgaliųjų sveikųjų teniso mačas, laimėjo po įtemtos kovos neįgalieji ir niekas jiems nenuolaidžiavo.
Vilniaus Kazimiero gatvėje vos įskaitoma aukštai kabo lentelė „kurtieji pėstieji“ tačiau, deja nėra ženklo kurį turėtų žinoti vairuotojai, tai tik lieka atviras klausimas. Gaila, deja, spauda retai kada parašo, tarsi užsmerkia akis. Geriau parašyti, kaip kažkas numetė svorio, kažkas sustorėjo, o kažkas pateko į nelaimę su automobiliu ar nutiko kitas kriminalinis įvykis, sveikas būdamas susirgo žaisdamas sportinį žaidimą. Deja tokia yra tiesa.
