Po prastai Vyriausiosios rinkimų komisijos organizuoto ir neskaidraus pirmo Seimo rinkimų turo, antrąjį turą VRK visgi pavyko suorganizuoti sklandesnį ir keliantį visuomenei mažiau negatyvo. Tiesa, rinkėjų buvo mažiau ir VRK darbas visuomenei buvo mažiau matomas, todėl nepalyginimai lengvesnis. Bet vistiek, daugeliui šie įvykę Seimo rinkimai paliko labai bjaurų įspūdį.
Manau, kilę skandalai dėl rinkėjų papirkinėjimo yra noras nukreipti dėmesį nuo tikrųjų rinkimų rezultatų klastotojų. Juk rinkėjų papirkinėjimas nebuvo masinis reiškinys, nes tai tik keletas atskirų epizodų, kurie galutiniams rinkimų rezultatams įtakos niekaip neturėjo. Žinoma, rinkėjų papirkinėjimas – negalimas dalykas, tačiau mano balsavimo patirtis sako, kad didžiausia blogybė šiuose rinkimuose buvo galimai biuletenių klastojimas: neteisingas skaičiavimas, keitimas, išmetimas ir naujų įdėjimas. Pavyzdžiui, šio teksto autorius pirmame Seimo rinkimų ture balsavo Seimo rinkimuose ir referendume, bet galutiniame rezultate jo balsas referendume buvo teisingai priskaitytas prie palaikančių VAE projektą, o sugadinti Seimo rinkimų biuleteniai buvo išmesti į šiukšlių dėžę.
Todėl manau, kad TS-LKD atstovai šiuose rinkimuose galimai pridarė daug daugiau pažeidimų negu Darbo partijos. Visos laimėjusios partijos turi prisiimti atsakomybę už nevykusius rinkimus ir padaryti išvadas bei darbus, kad tokie sukčiavimai rinkimuose daugiau nepasikartotų. Šventų partijų šiuose rinkimuose nebuvo.
Žvelgiant į oficialius Seimo rinkimų rezultatus, nustebino puikus LSDP pasirodymas antrame ture, ko pasekoje ši partija rinkimuose laimėjo pirmą vietą. Gerai pasirodė antrame ture LSDP ir dabartinių valdančiųjų dėl rinkėjų papirkinėjimo po pirmo turo prispausta Darbo partija. Atsižvelgiant į dabartinės valdžios vykdomą politiką, puikius rezultatus turi TS-LKD ir Liberalų sąjūdis. Geriausiai politinę rinkimų kampaniją pravedė Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Pažymėtinas geras rinkėjų segmentavimas ir nuostabus tikslinių rinkėjų grupių pasirinkimas bei, žinoma, tinkamai pritaikyta jiems agitacija pelnytai šią partiją išvedė į Seimą su galimybe formuoti frakciją.
Turbūt visos Lietuvos partijos norėtų turėti tokių gabių „smegenų praplovėjų“. Kalbant apie pralaimėjusius reikia pažymėti Liberalų ir centro sąjungą, kuri naujame Seime savo atstovų neturės. Partija paskutiniu metu rinkosi klaidingus kelius ir agitavimo būdus, nors po FNTT skandalo jie buvo pastebėti ir turėjo galimybę pakelti savo bangelę. Drąsos kelio partija antrame ture patyrė visišką fiasko, nors pirmame ture pasirodė labai gerai. Tam, matyt, turėjo įtakos laikas, nes ši partija, galima sakyti,kiekvieną dieną praranda rinkėjus.
Negaliu nepaminėti didelio negaliojančių biuletenių skaičiaus šiuose Seimo rinkimuose. Tai išties nemaži skaičiai ir jie rodo didelį nepasitenkinimą ekonomine padėtimi, politikais,teisingumu ir visa esama sistema skaičių. Nemanau, kad politikai to nepastebi, tačiau tyli ir ignoruoja dėl nenoro keisti esamą padėtį ir didelės grėsmės bei tikisi ateityje suvaldyti padėtį. O padėtis yra tikrai nekokia, kad net ir negaliojančių biuletenių rezultatai atrodo labai įtartinai ir keistai, pavyzdžiui: Kauno Aleksoto- Vilijampolės apygardoje pirmame ture sugadintų biuletenių buvo 10,91 proc, o antrame – tik 5,92 proc., Vilniaus Lazdynų apygardoje pirmame ture - 5,61 proc., o antrame jau- 14,24 proc., Domeikavoje irgi pakilo nuo 7,52 proc. iki 14,04 proc.
Labai keista, bet ši tendencija yra dažna, kai lyderės apygardos ir apylinkės keičiasi ir įtartinai banguoja. Šiame bangavime absoliutus lyderis yra didelė Vilniaus Dvarčionių apylinkė, kurioje protestuojančių skaičius išaugo nuo pirmame ture 3,45 proc. iki 25,08 proc. antrame ture! Deja, Lietuvos rajonuose buvo gana mažas negaliojančių biuletenių skaičius. Didžiuosiuose miestuose buvo gana solidus. Šioje vietoje norėčiau pažymėti Vilnių, kuris pirmame ture parodė negrėsmingus protesto balsus, bet antrame ture kai kur atrodė net labai grėsmingai.
Po rinkimų susiformavusią LSDP, Tvarkos ir teisingumo bei Darbo partijos koaliciją vertinu kaip neišvengiamą dalyką, nes šios partijos jau prieš rinkimus derino pozicijas ir turi tarpusavio bendradarbiavimo patirtį. Prezidentės nenoras matyti šios koalicijos valdžioje yra suprantamas, tačiau nepagrįstas. Prezidentė, vertindama šią susiformavusią daugumą, skaičiuoja ėjimus gerokai užbėgdama įvykiams už akių. Suprantama, reikia numatyti ėjimus ir jiems atitinkamai pasiruošti, tačiau nereikia pamesti dabarties, nes prognozuojamų įvykių gali ir nebūti. Be to, dabartis reikalauja kalbėtis su Darbo partija ir veikti esamomis sąlygomis, o ne įsivaizduojamai būsiančiomis. Man, kaip turbūt ir daugeliui rinkėjų, norisi šviežesnio vėjo valdžioje, norisi tikėtis bent minimalių teigiamų permainų, kurios galbūt ir neįvyks...
Mindaugas Pliauga
www.totas.lt
