„Duok atkirtį Garliavai“ – į tokį „renginį“ kviečiami Vilniaus gyventojai, užsiregistravę socialiniame tinklalapyje „Facebook“. Gavęs pakvietimą prisijungti prie iniciatyvos, nedvejodamas sutikau – kas nors turi pagaliau užgesinti pradžioje juoką, o dabar jau vien ašaras keliančias aistras.
Skaitydamas žiniasklaidos pranešimus negaliu patikėti tuo, kas vyksta šalyje: šimtai, rodos, intelekto nežalotų asmenų eina į gatves skanduodami apgailėtinus šūkius ir su savimi nešiojasi nesuvokiamai bukus plakatus, o jų sustabdyti nepajėgia niekas. „Surask mergaitę“, „Lietuvą valdo padugnės“, „Išgirskite pagaliau, aš gyvensiu tik su Neringa“ ir panašūs neretai su klaidomis ant kartotinių dėžių gabalų užrašyti šūkiai verčia abejoti tautos išprusimu. Prie garliavinių besinaudodami proga ima šlietis ir kiti, karts nuo karto sušmėžuodami su iki ašarų juokingais plakatais: „Mūsų šeimą puola mašinos, nuodijami mūsų gyvenimai, vieni stresai, teisėsauga nepadeda“.
Neverta aiškinti, kad Lietuva yra teisinė valstybė ir teismo sprendimai turi būti vykdomi, kad Drąsius Kedys yra kaltinamas nužudymais, o Laimutei Stankūnaitei nepareikšti jokie įtarimai, kad Neringa Venckienė, didžioji visos Lietuvos teisėja, laisvalaikiu pareigūnus vadina šunimis ir agituoja liaudį nevykdyti teismo sprendimų, o darbo metu teisia, teisina ir sodina. Neverta, nes „fioletaviems“ šie argumentai nė motais – vaizdžiai, bet, mano nuomone, teisingai pasakė L.Stankūnaitės advokatas Gintaras Černiauskas: galimai išvis išgalvota mergaitės tvirkinimo istorija „fioletavai“ liaudžiai prilygsta religijai – jie šventai tiki tuo, ko negali patikrinti ir niekada nėra matę, gina savo „tiesą“ ir bepaliavos meldžiasi.
„Fioletava“ liaudies dalis reikalauja sužinoti, kur „slepiama mergaitė“. Slepiama nuo jų. Neišsidirbinėtų – neslėptų. Kodėl jie turėtų žinoti? Kad savarankiškai ją atimtų, traumuotų, sužeistų ir grąžintų moteriai, kuri neva yra „geresnė motina“? „Fioletavi“ narsiai skelbia, kad Lietuva mirė, kad valstybės nėra, nors ne kas kitas kaip tik jie ją griauna – nepaiso įstatymų, piketuoja be leidimų, nori išsiaiškinti valstybės paslaptis.
Ačiū Vilniaus merui Artūrui Zuokui, kuris anaiptol nėra mano favoritas, už teisybę: jo žodžiai „Vilniuje Garliavos nebus“ ir draudimas Prezidentūros kiemą paversti intelekto nežalotų stovykla man suteikė vilties, kad mąstančių šalyje yra. Gaila, kad nemenka dalis politikų parodo savo išprusimo lygį puldami į minią ir visapusiškai nusišnekėdami – čia dėl rinkimų?.. Ponas Sauliau Stoma, jūs jau senokai nebeturite autoriteto. Tiesa, jo niekada neturėjote. Kuriems galams taip draskotės norėdamas susitikti su mergaite? Tamsta, prie ko čia jūs?
Vienavertus, graudulį keliančius politikus, skanduojančius tuos pačius bukus šūkius toje pačioje iškrypėlių minioje, galima pateisinti – matyt, iš tiesų kovoja dėl „fioletavų“ balsų. Tačiau daug liūdniau garliavinių gretose matyti žinomus ir ligšiol išties buvusius pagarbos vertus veidus, tarkime, aktorius Rimantę Valiukaitę ir Ramūną Cicėną. Atrodėte intelektualūs, inteligentai. Visgi išprusę… Kas čia dabar?
Matydamas situaciją imu vis labiau bijoti, kad Lietuva iš tiesų yra tikras neišprusėlių kaimas – tokį įspūdį kelia garliaviniai. Vis dėlto manyje kirba maža viltis: gal protingi tiesiog tyli. Nes yra protingi ir duoda durniams kelią. Kyla vienintėlis klausimas: kas ir kada pažabos gėdą tautai darančius „fioletavus“? Ar mes jų bijome? Kodėl keli šimtai neišprusėlių gali formuoti valstybės įvaizdį, žiniasklaidos darbotvarkę ir varginti likusius?
P.S. „Aštuonios rankos“, „ant jos užmetė kaldrą ir sušvirkštė vaistus“, „motinai mergaitės nereikia – ją atiduos pedofilams“ ir mergaitės močiutės žodžiai „Laikykis, gal tavęs jie ir nenužudys“. Kas iš tiesų prašyte prašosi psichiatrinės ekspertizės?
