Pasikeitė pavadinimas, pasikeitė ir jausmas. Šiais metais – mėšlo krūva. Tiesiog daug žmonių naktį mieste. Tada dar daugiau žmonių. Ir dar šiek tiek. Tada paroda – rimtai? Laukėt visus metus? To tikrai negalima padaryti dieną. Bet, ak, Jūs savaitgaliais nedirbate... Po to koncertas, po to dar koncertas, tuomet repo koncertas, vėliau, tiksliau, tuo pačiu metu, hiphopo (tikiuosi, teisingai tariu) koncertas, tada dar žmonių ir galiausiai Šeduikytės koncertas. Viešpatie, kokia nuobodi, kokybiška muzika su neoriginaliu sceniniu pasirodymu. Ir akcentas dainuojant angliškai? Ar tai dėl to, kad pagrindinis dėmesys rusų metro? Ir tos įdubusios akys... (šiurpulio garsas ir nusipurtymas). Paminėčiau ir apšildymą, bet tai mokyklos laikų pažįstamas, tai tiek to. Bent jau be kompiuterio šįkart. Kam man grupė, kai turiu naująjį Apple? Vaikinas eis toli į reklamą. Juk tai – kūrybos olimpas.
Tada bandai skaityt programėlę. Tada praleidi bestogį BMW. Tada sutinki pažįstamus, kurių neatsimeni. Prieš tai pažįstami, kurių nemėgsti. Dar prieš tai draugai, kurie užknisa, nes nenori eiti ten. Tada žiūri į vieną tašką. Tada labdaringas kaulų čiulpų koncertas, kur vanoja G&G Sindikatas „Aš ir tu vieno kraujo“, nes po pralaimėjimo Mikutavičiui jų karjera nuriedėjo laiptais (taip nėra, bet būtų juokinga). Tada pagalvoji, kad redbulis – labai galingas brendas. Tada pasiginčiji dėl pagrobtų mergaičių mirčių, tiksliau, savižudybių. Tada sutinki pažįstamus, su kuriais nori būti, bet jie tavęs nemėgsta. Tada žiūri į pusnuogę idiotę ir galvoji, kad kažkam ji sugadins gyvenimą. Prašau, man. Po to pagalvoji, kad Kedytė greičiausiai dar nemiega. Tada apie kitą vargšę mergaitę. Tada apie savo problemas. Jos labai „baltaodiškos“ – suplyšo raištelis. Tada praleidi mersedesą su stogu. Tada nesupranti, ar tai berniukas, ar mergaitė. Tada bandai įskaityt programėlę. Tada nusprendi, kad viskas yra mėšlo krūva.
Tada dar daugiau žmonių. Tada atsiprašai, kad užmynei. Tavęs neišgirsta. Tada nusistebi, kad Vokiečių gatvėj jau yra kofeinas. 15 minučių kalbi, kad ten renkasi liurbiai, snargliai ir kvaili paaugliai. Tada dar koncertas. Tada apgailėtinas Labas festas su brangesne už „festą“ reklama. Tada pamatai fakyrus. Tada įsitikini, kad pats taip nepadarytum.
Tada patenki į poezijos vakarą. Tada pagalvoji, kad esi poetas. Tada tuo įsitikini. Tada atsispiri raginimams užlipti ant scenos „paprikolu“. Tada 30 minučių diskutuoji, kas yra menas. Tada kalbi apie nieką. Tada užuodi žolę. Tada galvoji, kiek daug pavadinimų ji turi. Tada gailiesi, kad Salomėjos Neries gimnazija neveikia ir kad neturi 30-40 litų. Tada galvoji, kad Berlyne galima gerti viešumoje. Tuomet galvoji, kad neonaciai užmetė dažų ant sinagogos. Tada galvoji, kad siedamas šias mintis tampi banaliu, ribotu mažvaikiu. Tada džiaugiesi to nepasakęs garsiai. Jau per vėlu. Nieko, suėjo. Jėga, pagalvoji. Tada nusprendi prigalvoti pokštų ir eiti į humoro klubą. Tada nusprendi, kad ten mėšlas. Tada pamąstai kaip kieta gyventi Senamiesty. Tada padarai išvadą, kad tai mėšlas.
Tada pastebi, kad per daug keikies mintyse. Tada prisimeni klasioką. Tada pagalvoji, kad po 10 metų susitikus tau seksis žymiai geriau. Tada nori nusišlapint ir eini per pusę miesto. Tada galvoji, kad bus jėga per Bliuzo Naktis. Tada prisimeni, kad reikia nusipirkti bilietą. Dabar jis bus labai brangus. Mėšlas. Tada užsimanai, ko nors iš parduotuvės. Tada persigalvoji. Tada vis vien ką nors iš kur nors nusiperki. Tada tai pavadini mėšlu. Tada pagalvoji, kad esi pilnas neigiamos energijos. Tada išmeti programėle, parvažiuoji namo ir parašai piktą nuomonę. Tebūnie.
Vilnietis
