Vieša paslaptis būtų, jog gyvename kapitalistinėje, besaikiu vartojimu grindžiamoje visuomenėje bei tokiame civilizacijos epochos tarpsnyje, kuriame visi bei visomis išgalėmis stengiamės parduoti – prekes, daiktus, save darbdaviui. Lygiagrečiai turime polėkį ir įsigyti vieną kitą daiktą. Elementą ar niekniekį, kurio mums ne visuomet bereikia. Kita vertus, kai kada mums įbruka kažką, to kažko mums visiškai nenorint ar nesant jo poreikiui. Tam būna pasitelkiamos įvairios bei įstatymams nepaklusnios priemonės. Vieną jų – pašto dėžučių beatodairiškas kimšimas makulatūros šūsniais.
Varėnos situacija nėra tokia dramatiška kaip didmiesčių, tačiau problemą reiktų gvildenti, nes tiek mano, tiek mūsų išreikšta asmeninė nuomonė ar nesutikimas turi būti gerbiami. Paklausite, kodėl kliūva tokie niekniekiai? Galiu tik pasakyti, kad iš smulkmenų susideda visuma, tad nesant žmogaus gerbimui tokiame elementariame išsireiškime, negalime tikėtis didesnių siekių produktyvumo.
Jeigu vertintume įspėjamųjų ženklų klijavimą ant dėžučių – galiu atsakyti, jog šis ženklas veikia tik kaip dalinis filtras, nes, tiesa – reklamos sumažėjo, tačiau ji neišnyko. Kaip bebūtų gaila, bet kartkartėmis tenka susipažinti su mėlynomis buitinės technikos akcijomis, kurias išvydus tegali nuraminti kurios nors vaistinės reklama. Logiška, turbūt akcijos tokios didelės, kad gali prireikti farmacinės pagalbos, todėl lygiagrečiai pateikiamos abidvi brošiūros.
Antra vertus, viena bėda nėra bėda. Iš patirties galiu pasakyti, jog atsidarius dėžutę ne visuomet pavyks išvysti tikslinius laiškus ar mokesčių lapelius. Neslėpsiu, kad per savo neapdairumą esu išmetęs man asmeniškai skirtą voką. Apmaudu, bet būta dienų, kai popierius netilpdavo angose, tad jį talpindavo virš jų.
Žinant, kad reklamos industrija yra nepažabojama ir visuomet inovatyvi, kas leidžia jai atrasti nišą vis naujiems keliams iki mūsų dėmesio, galime tik mėginti propaguoti įvairias „antivirusines programas“ , kurios vis vien nėra šimtaprocentinės: įspėjamojo ženklo klijavimas (bet tam reikia užsakyti skaitymo elementoriaus pamokėles, kad įskaitytų kas parašyta); kodinės laiptinės durų spynos – gal, bet ne visi sutiks susidėti pinigėlius, kadangi vis vien bus kažkuris juodasis kaimynas, kuris mėgsta gauti kažką veltui – šiuo atveju reklamą. O gal nešiotojus pjudyti šunimis? Na, bet tai jau primintų laukinius vakarus ar viduramžius. Reiktų kažko šiuolaikiško bei modernesnio. Gal tiesiog gerbti piliečių apsisprendimo laisvę?
Don Kichoto likimas
Jeigu bet kuriuo atveju jaučiame nuoskaudą ar ignoravimą, turime mėginti pakovoti su vėjo malūnais. Tam reikalui yra įsteigtos kelios instancijos. Viena jų – Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri analizuoja šia tema adresuotus skundus. Gaila, tačiau dauguma jų gali būti atmesti, nes reikia pareiškimą suformuluoti bei pateikti taip, kaip dauguma detektyvų tegali padaryti. Tai yra – turėsime įrodyti, jog mes tikrai nenorime reklamos, kad ją tikrai gavome, kada tai įvyko, kaip, kodėl, su kuo ir t.t. Bet galiausiai vistik prieisime prie pradžios – ar mes tikrai nenorime reklamos? Nusprendus, kad tikrai nenorite „spamo“ – verskite Lietuvos respublikos reklamos įstatymo 3sk. 13 straipsnį, kuris skamba taip:
Reikalavimai reklamai, skleidžiamai kitomis reklamos perteikimo priemonėmis teigia:
1. Reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu ar jo prašymu.
2. Draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas.
Turint pakantumo, kartu ir noro domėtis, toliau sekdami įstatymo skirsniais prieitume ties atsakomybės skyriumi, kuriame asmuo: gali kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą arba į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją. Tarnybos pasirinkimas priklauso nuo to, koks produktas reklamuojamas.
Mėginkime ir pasiekime savo. Prieikime iki to, kad būtų nubausti tie, kurie nesivadovauja Respublikos įstatymais. Tokiems asmenims gali ir turi būti skiriamos baudos, kurios gali siekti iki 30 000lt.
Nekenčiu reklamos, pasakytų gerbiamas Rolandas Kazlas, o šiuolaikinis jaunimas performaluotų pasisakymą į „Reklama užkniso juodai“.
M. Drigoto foto
