Turbūt jau visi žinome, kad birželio 30 d. vyko Druskininkų miesto tarybos posėdis. Jį plačiai nušvietė tiek vietinė, tiek respublikinė spauda. Neliko abejingų nei kurorte įvesto „pagalvės“ mokesčio fenomenui, nei savivaldybės įžūlumui ribojant piliečių teises į viešą informaciją.
Bet ar visi pastebėjome, kad tame posėdyje buvo svarstomas dar vienas labai svarbus druskininkiečiams planas? Tai – Druskininkų savivaldybės strateginis plėtros planas 2014-2020 m. Šio plano pagrindinis dokumentas tai UAB “Civitta“ atlikta SSGG (stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių) analizė.
Ją pristatė įmonės atstovas Mindaugas Balkus. Projektas, kaip teigiama Druskininkų savivaldybės tinklalapyje, buvo finansuojamas Europos socialinio fondo ir Druskininkų savivaldybės lėšomis, bendra projekto vertė 84 700,00 Lt. Tačiau ES struktūrinės paramos tiklalapyje skelbiama suma kone dvigubai didesnė – 155 563,6 Lt. ir savivaldybės indėlis jame neatsispindi. Kokia iš tiesų suma buvo panaudota ir kas tikrieji finansavimo šaltiniai taip ir neaišku. Bet Druskininkuose tai jau įprasta – į vieną klausimą du skirtingi, prieštaraujantys vienas kitam, atsakymai. Plėtros planai irgi du – vienas Druskininkų miesto tarybai, kitas, pasaldintas ir pagrąžintas – plačiąjai visuomenei. Propogandą šį kartą palikime, panagrinėkime kurorto tarybai pateiktą analizę.
Stiprybės
Su dalimi analizėje surašytų „stiprybių“ sunku nesutikti, Druskininkuose tikrai gražu ir tvarkinga centrinėse miesto gatvėse ir manau nerasime nei vieno, kuris to nepastebėtų. O, bet, tačiau... Gera sveikatos apsaugos kokybė? Kokybiškas švietimas ir jo organizavimas? Čia miesto stiprybės? Labai įdomu, keliose gydymo įstaigose tas ponas lankėsi kaip pacientas? O gal jis tik pasivaikščiojo suremontuotais, Europa kvepenčiais koridoriais ir dar prisistatinėjo kas esąs? Nors to daryti gal ir nereikėjo, greičiausiai visiems buvo pranešta dar prieš jam atvykstant. Ar domėjosi jis, kiek antrinio lygio specialistų stokoja druskininkiečiai?
Ar žino, kad kai kurie iš jų itin garbaus amžiaus ir/ar atvyksta tik savaitgaliais, o būna situacijų, kai toks laukimas lemia asmens įgalumo laipsnį ar net gyvybę. Ar teiravosi jis, kaip organizuojamas miesto medikų atostogų grafikas? Žino, kad vasarą Druskininkuose geriau nesirgti, nes nebus kam gydyt? Bijau, kad ne.
Bijau, kad nesidomėjo ir medikų kompetencija, kultūra ir motyvacija dirbti. Jau vien faktas, kad Druskininkuose nėra galimybės gimdyti, rodo, kad savivaldybė menkai rūpinasi savo gyventojų gerove.
Ar taip pat tyrė ir švietimo organizavimą? Kas buvo tie kriterijai lėmę tokias išvadas? Druskininkų švietimo centro leidžiamas propagandinis laikraštis? Ar taip savivaldybė „organizuoja“ gyventojų švietimą? Tai lyg ir neturėtų būti kriterijus. Bendrosios programos? Jas juk ne savivaldybė reglamentuoja. Fasadas? Nesiginčysiu, mokyklos suremontuotos, bent jau jų išorė. O kas viduj? Patyčios, smurtas, nebaudžiamumas, atsainumas, problemų ignoravimas. Į bet kokį vaiko pagalbos šauksmą atsakoma tik trim žodžiais – nesiskųsk! Nekreipk dėmesio! Susidaro įspūdis, kad ugdoma nuolankių balsuotojų karta, kuri ateityje turėtų neaimanuoti, užsimerkti į neteisybę ir prisitaikyti prie esamos situacijos, kad ir kokia nepalanki ji būtų. Kas gi tai lemia? Manau, kad visi sutiksit – nepakeičiamumo jausmas, kuris taip įsisenėjo per tiek metų kurortą valdant socialdemokratams. Niekam nepaslaptis, kad sveika konkurencija ir rotacija teigiamai įtakoja bet kokio darbo rezultatus, o nebaudžiamumo ir nepakeičiamumo jausmas nutolina mus nuo esminių demokratinio valdymo principų. Taigi keistai skamba ir politikos tęstinumas stiprybių sąraše.
Silpnybės
Kas gi slypi po silpnybėmis? Taktinis žaidimas? Beveik visos išvardintos silpnybės, tai nuolat Druskininkų nepriklausomoje spaudoje opozinių partijų eskaluojamos temos, pridedant vieną kitą frazę ar abejotiną planą.
Nesikartosiu ir nepasakosiu, prie ko gali privesti orientavimasis į vienos šalies turistus, tai jau pasijautė po Ukrainos krizės. Miesto legendos žlugdymas – kaip tai paveiks verslą, kuris vis dar remiasi ja ir ko ji bus verta, kai prie gausaus pramogų sąrašo dar prisidės ir grandioziniai lošimo namai?
Labiau nustebino tai, kad taip mylimi Druskininkų miškai tai – miesto silpnybė, nes trukdo plėstis.
Jau nekalbant apie nuolatinę daugiametę kultūros infrastruktūros stokos mieste temą. Bet nustebino ne tai, nes tai – tik politinis triukas, galimybė opoziciją pastatyti į nepatogią padėtį. Balsuosite už – tai jūs tik rėksniai, kurių tikslas apjuodinti Druskininkus, balsuosite prieš – tai prieštaraujate patys sau. Labiau nustebino tai, kad taip mylimi Druskininkų miškai tai – miesto silpnybė, nes trukdo plėstis. Pasakykite jūs man, mielieji, kam reikia formuoti investicinius planus už miesto ribų, jei pačiame mieste apstu apleistų vietų ir pastatų? Kur tas ponas nori plėstis?
Gal pradžiai pašalintų iš pačios kurorto širdies tvoras, bene 20 metų badančias akis, restauruotų miesto istorinius „medinukus“, kurie anuomet taip traukė turistus ir džiugino vietinius, o dabar apleisti ir apgriuvę „raunami su šaknimis“. Nepakankamas Nemuno upės išnaudojimas. Kas tai? „Platforma“ naujiems planams? Negi taip greitai pamiršo kurorto valdantieji apie sutryptą verslininką, kuris tokias paslaugas siūlė? Druskininkiečiai - dar ne.
Savivaldybės pasiekiamumas tik kelių transportu. Oro uosto planai? Manote, kad Druskininkai pajėgūs išlaikyti oro uostą, kai vis dažniau girdime, kad valstybė negali jo išlaikyti? Ar dengs ir oro uosto nuostolius iš miestelėnų kišenių kaip „Snow“ arenos? Beje, apie ją čia nekalbama, o manau ji tikrai turėjo būti įrašyta į silpnybių sąrašą, kaip savo skolomis tempianti miestą žemyn.
Galimybės
Iš viso galimybių sąrašo aiškiai matyti, kad Druskininkų savivaldybė nė neketina rūpintis savo gyventojais dar ateinančius septynerius metus. Ir kur gi ji ketins, jeigu didžiausios miesto silpnybės, atsidūrė stiprybių sąraše. Nenumatyta galimybė nei medicinos kokybės ir prieinamumo plėtrai, nei psichosocialinės atmosferos gerinimui, nei socialinės atskirties ir vaikų nusikalstamumo mažinimui, nei vaiko teisių užtikrinamumui, nei pokyčių švietimo sektoriuje, nei taip svarbaus visiems pragyvenimo lygio didinimui, nei kitų, socialinę gerovę užtikrinančių priemonių. Tokių galimybių nėra. Vien tik privatus verslas, turistai ir infrastruktūra.
Ir tik keli žodžiai apie smulkaus ir vidutinio verslo skatinimą Lietuvos regionuose, kuriam, pasak analizės autorių, ypatingai didelį dėmesį skiria vyriausybė (ne savivaldybė!), suteikia vilties, kad taip galima išsivaduoti iš šiuometinio darbdavių jungo Druskininkuose, bei profesinio ir aukštojo mokslo plėtra, kuri tikėkimės (?!) nebus vėl orientuota vien tik į turizmą, lyg druskininkiečiams nereikėtų jokių kitų specialistų.
Grėsmės
Grėsmės įvardintos gan taikliai, tik labai jau keista savivaldybės reakcija į jas. Viename dokumente nurodo, kad sparčiai plečiasi vidaus ir užsienio konkurentai, auga lietuvių polinkiai ir galimybės poilsiui rinktis užsienio valstybes, o kitame – didina „pagalvės“ mokestį. Ar taip tas grėsmes įmanoma sumažinti? Bet kas dar kurioziškiau, kad darbo politikos pokyčiai – tai grėsmė Druskininkams. Mieste, kur bedarbystė viena didžiausių, o darbo užmokestis prilygsta pašalpai, bet kokie valstybės žingsniai ar bandymai kelti pragyvenimo lygį, didinant minimalų darbo užmokestį, kurie ir taip daromi nenoriai, yra grėsmė!
Lyg maža būtų to, jog Druskininkų savivaldybės valdantieji per 14 metų nesiėmė jokių priemonių, kad mieste kiltų pragyvenimo lygis, tai dar įvardijama ir kaip GRĖSMĖ! Pagrindinis jų pasiteisinimas visad buvo tai, kad savivaldybė negali įtakoti privataus verslo. Tiesiogiai ne. Tikrai ne. Bet atsakykit sau į klausimą. Ar žinot kas yra „kurtkė“?
Ar žino jūsų vaikai? Anūkai? Jei jie ir žino, tai jau senų seniausiai nevartoja šio žodžio savo kasdieniniame žodyne. Kas atsitiko, kad jis išnyko? Kalbininkai irgi negalėjo keisti mūsų žodyno, tiesa? Bet nuolat ir nenuilstamai tai mums kartojo. Per radiją, televiziją, spaudą. Jie turėjo tikslą ir jį pasiekė. O dabar paklauskit savęs, ar per 14 metų, kiek Druskininkus valdo socialdemokratai, kada nors girdėjote tokius raginimus? Mokėti adekvatų darbo užmokestį, kad būtų galima oriai pragyventi? Ar jie skatino spaudoje? Anuomet veikiančioje Druskininkų TV? Savo propagandiniame didelio formato lankstinuke? Susitikimuose su verslu, kuriuose taip lengvai įtikina, kad mokesčių kėlimas – gėris? Aš negirdėjau. Ir vargu ar išgirsime, nes tai juk „grėsmė“. Ar tai būtų veiksminga? Tikrai ne per savaitę, mėnesį ar metus, bet per 14 metų? – taip! Ar miestelėnai jiems kada rūpėjo? – ne!
Pabaigai
Šis Druskininkų strateginis dokumentas yra ne kas kita, o tolimesnė miesto vizija. Vizija, kurioje vėl nėra vietos gyventojams. Tai planas, kuris neabejotinai yra atramos taškas kurorto socialdemokratų rinkiminiuse pažaduose. Jau aiškėja ir kaip jie įvynios šitą saldainį, kuris be abejonių atrodys skaniai. Todėl prieš jį valgant, siūlau nepamiršti SSGG analizės tikrojo varianto, atidžiai peržiūrėti visus planuojamus projektus ir atsakyti sau į klausimus – kuris iš jų užtikrins aukštą pragyvenimo lygį Druskininkuose?
Neseniai girdėjau vieną palyginimą, kad Druskininkai, tai kaip pernykštis Velykinis kiaušinis. Iš išorės dailiai numargintas, o viduje – supuvęs.
Kuris užtikrins medicinos kokybę ir prieinamumą? Kuris iš jų man padės pasijusti lygiateisiu ir lygiaverčiu Lietuvos respublikos piliečiu savame mieste? Nepamiršti ir arogancijos bei narcicizmo apraiškų. Ar gali žmogus, negerbiantis toje pačioje valtyje plaukiančių, gerbti tuos, kurie iškrito už borto? Manau, kad ne. Tikiuosi ir tikiu, kad druskininkiečiai nepasiduos šiam miesto modeliui, kur po gražiais lozungais slypi užmojai sukurti mažą, gražų baudžiauninkų miestelį. Manau, kad visi tai mato aiškiai kaip dieną. Ir miesto stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes įžvelgia visai kitur.
Neseniai girdėjau vieną palyginimą, kad Druskininkai, tai kaip pernykštis Velykinis kiaušinis. Iš išorės dailiai numargintas, o viduje – supuvęs. Labai tikiuosi, jog tai greitai pasikeis.
