Šis straipsnis yra VŠĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės darbuotojų kreipimąsis į Jus. Viešumas yra paskutinė šių žmonių galimybė ir viltis būti išgirstiems. Tikimės, kad šis kreipimasis į visuomenę padės, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjai atidžiau perskaitytų ir atkreiptų dėmesį į neatitikimus Šiaulių apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiuose ir objektyviai įvertintų situaciją, atliktų teisingus sprendimus, kurie nulems šių žmonių gyvenimą.
Trys Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninės slaugytojai, vienas iš jų - Klaipėdos Universiteto sveikatos mokslų fakulteto studentas, laisvėje skaičiuoja paskutines dienas. Tai, kas dabar vadinama nelemtai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, tris jaunus vyrus dvejiems metams išskirs su šeimomis.
Vyrai kaltinami darbo metu organizuotai sumušę ir sunkiai sužaloję pacientą, gulėjusį Nefrologijos skyriuje – R.Š. Pilietis R.Š. buvo hospilizuotas į Šiaulių psichiatrijos ligoninės ūmių būsenų vyrų skyrių su alkoholinės psichozės reiškiniais, 2008-ųjų liepą.
Pacientas R.Š.į ligoninę pristatyas ištiktas ūmios alkoholinės abstinencijos būsenoje. Tai yra komplikuota abstinencijos būsena. Alkoholis sukelia trumpalaikę, bet pavojingą gyvybei psichozės būseną, dar kitaip vadinamą „baltąja karštine“. Baltoji karštinė prasideda 2–7 parą nutraukus alkoholio vartojimą. Pradžioje atsiranda nemiga, drebulys ir baimė, vėliau – sąmonės pritemimas, ryškios haliucinacijos. Tokie asmenys yra neramūs, motoriškai sujaudinti, atsiranda kliedesių.
Dvyliktą valandą dienos psichiatrijos ligoninės darbuotojai renkasi į vadinamąjį „akvariumą“ – patalpą stiklo sienomis, pietauti. Laukiant užsakyto maisto, šalia esančioje palatoje, kyla triukšmas – prieš kelias valandas atvežtas pacientas agresyviai puolė stebimos palatos prižiūrėtoją, psichikos sveikatos padėjėją V.K. „Kadangi tai vyko mano kolegų akivaizdoje, visi skubėjome į pagalbą padėti sutvarkyti agresyviai ir pavojingai besielgiantį pacientą R.Š.“ Slaugytojai, leidus skyriaus gydytojui, naudojo fizinio suvaržymo priemones specialiais diržais. „Paciento fiksavimas keliese – visoje Europoje įprasta praktika, tačiau mums tai buvo inkriminuota kaip sunkinanti aplinkybė, grupinis nusikaltimas“, - dabar kalba R.Vainauskas – slaugytojas, kuris dabar leidžia savo paskutines dienas laisvėje.
„Pacientas mums gerai žinomas. Prieš tai jis buvo paguldytas į Šiaulių apskrities ligoninės Nefrologijos skyrių, tačiau pabėgo, policija jį girtutėlį surado prie geležinkelio pervažos. Apie 18val. suveikė vaistai, pacientas nusiramino, atsitokėjo, bet pradėjo skųstis skausmais. „Pervežėme į Šiaulių ligoninę, kur jam diagnozuotas kepenų plyšimas. Mano darbo laiku paciento niekas nemušė ir nežalojo. Diagnozuoti sužalojimai galėjo būti patirti prieš patenkant į psichiatrijos ligoninę, tačiau šios aplinkybės prokuratūra tinkamai neištyrė, nes pagrindinis interesas buvo įrodyti, kad kaltas personalas“, - teigia R. Vainauskas.
Kad žmogus galėjo būti sužalotas dar prieš patenkant į Psichiatrijos ligoninę, galėjo nesiorientuoti aplinkoje, rašo ir teismo ekspertai. Tad kyla klausimas, ar nuteisti tikrieji kaltininkai?
Pacientų negalima smerkti už tai, ką jie pasakoja – jie nuoširdžiai tiki tuo, ką kalba ir kalba įtikinamai. Reikalingos kompetencijos neturintys pareigūnai dažniausiai patiki pasakojimais, bet pradėti ikiteisminiai tyrimai nutraukiami, išskyrus šį atvejį.
„Bėda ta, kad pareigūnai ir teismai tiki ne mumis, o nukentėjusiuoju. Kolegų liudijimai pripažinti nereikšmingais, nesvarbia aplinkybe laikoma ir tai, kad atpažinimo metu pacientas du kartus parodė į statistą – ligoninės darbuotoją, kuris šiuo atveju tiesiogiai nedirbo su pacientu ir buvo tiesiog pakviestas užfiksuoti incidentą. Teismo metu nukentėjusysis painiojosi, o teismo medicinos ekspertų, tarp jų ir profesoriaus A. G., parodymai, kad tokių sužalojimų nebuvo įmanoma padaryti, irgi palaikyti nesvarbiais. „Mano nuomone, šie kaltinimai atsirado tuomet, kai pacientas ir jo artimieji suprato, kad pasinaudodami esama padėtimi, apkaltindami mus, gali bandyti gauti sau finansinės naudos“, - vardija R.Vainauskas.
Byloje buvo užfiksuoti greitosios pagalbos medikų parodymai – esą atvykę medikai pacientą rado besimušantį su policininkais. Ar nukentėjusiojo nesužalojo pareigūnai, jų kolegos nesigilino.
Šiuo metu Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninės palatose sumontuotos stebėjimo kameros. Vaizdo įrašai jau ne kartą padėjo atmesti pacientų kaltinimus personalui.
Kadangi prieš ketverius metus vaizdo stebėjimo kamerų nebuvo, trys slaugytojai su savo teisybe laukia netrukus užsitrenksiančių kalėjimo kameros durų.
Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninės slaugytojas, Klaipėdos Universiteto, Sveikatos mokslų fakulteto Slaugos magistrantūros studentas Romualdas Vainauskas praėjusią savaitę Klaipėdoje vykusioje konferencijoje pristatinėjo mokslinio tyrimo rezultatus. Psichiatrijos ligoninių darbuotojai nesijaučia darbe saugūs, rodo medikų apklausos. Asmeninė šiauliečio patirtis paskatino dėmesį atkreipti ir į teisinius aspektus, tačiau tyrimas gali likti nebaigtas.
Medicinos darbuotojai dažnai patiria pacientų agresiją. Paciento suvaržymo procedūrą psichozėje esantis asmuo gali klaidingai interpretuoti kaip agresijos prieš jį aktą. Lietuvoje nėra psichikos pacientų suvaržymo metodikos, skirtos slaugytojams, kurioje būtų nurodyti teisėti veiksmai, kurių galima imtis, todėl panašūs įvykiai gali nekartą pasikartoti.
