Kovo 14d. popietę į Kauno rajono Raudondvario gimnaziją rinkosi LR seimo narė Raminta Popovienė, Kauno rajono švietimo skyriaus vedėja Irena Marcinkevičienė, rajono tarybos narė Lionė Pikelienė, Raudondvario parapijos klebonas kunigas monsinjoras Augustinas Paulauskas, Vlado Dautarto sūnus režisierius Julius Dautartas, aktorė Olita Dautartaitė, Raudondvario seniūnė Daiva Bulotienė, gimnazijos mokytojai ir mokiniai. Gimnazijoje buvo atverta rašytojo Vlado Dautarto vardu pavadinta klasė.
Kovo 10-ąją dieną rašytojui Vladui Dautartui būtų sukakę 87-eri. Prisimindamas gimtąsias vietas, kūrėjas rašė: ,,Mano atmintyje gimtasis Šilelio kaimas, prigludęs Nemuno ir Nevėžio santakoje, iškyla kaip žmogaus ir gamtos sukurtas stebuklas, kaip savitas muziejus po atviru dangumi”. Savo gimtinės rašytojas niekada nepamiršo. Dažnai apsilankydavo Šilelio kaime, pažvejodavo, pabendraudavo su skaitytojais, pasidalydavo kūrybiniais planais, aplankydavo gimnaziją.
Rašytojas jau iškeliavęs Anapilin, bet jo vardas, jo atmintis gyva. Raudondvario gimnazistai yra surinkę ir užrašę Šilelio kaimo žmonių prisiminimus. 2002m. Raudondvario gimnazija, minėdama 75-ąsias gimimo metines, organizavo Kauno r. Jaunųjų prozininkų konkursą, skirtą Vlado Dautarto premijai laimėti. Konkursas tapo tradiciniu (kas antri metai organizuojamu) renginiu, kuriame dalyvavo apie 500 jaunųjų kūrėjų iš visos Lietuvos. Gimnazija dėkinga rašytojo šeimai – ne tik paskatinusiai, bet ir remiančiai materialiai šį konkursą. Neišdildomą įspūdį paliko ir gimnazijos bendruomenės išvyka į Panevėžį, kur žiūrėjome rašytojo sūnaus Juliaus Dautarto režisuotą spektaklį „Senojo gluosnio pasaka“, pagal to paties pavadinimo romaną.
Atminimo ženklas – rašytojo Vlado Dautarto klasė. Šiai įsimintinai dienai ruošėsi Raudondvario gimnazijos bendruomenė jau keletą mėnesių. 3 g klasių vaikinų grupė atliko literatūrinę kompoziciją, kurios metu skaitė rašytojo miniatiūras, fone buvo rodomos gamtos tema parinktos skaidrės, o pianino akordai vis padrąsindavo vyrišką prozos žodį. Neatsitiktinai parinkti vaikinai, nes rašytojo personažai irgi vyrai. Keturi metų laikai persipynė skaitomuose tekstuose.
Džiugu buvo matyti rašytojo artimuosius gimnazijoje. Režisierius, rašytojo sūnus Julius Dautartas pasidžiaugė, kad visada miela sugrįžti į Raudondvarį, pažadėjo pagalbą ir paramą įamžinant tėvo palikimą, padovanojo Vlado Dautarto knygų. Lietuvos teatro ir kino aktorė, poezijos skaitovė, teatro režisierė Olita Dautartaitė, paskaičiusi Jono Strelkūno eilių, pagyrė jaunuosius skaitovus ir džiaugėsi šiuo gražiu rašytojo įamžinimu gimtame krašte. Seimo narė Raminta Popovienė įteikė Padėkos raštą, knygų ir džiaugėsi, kad Raudondvaris tikrai turi daug žymių kūrėjų, menininkų. Jų atminimas yra puoselėjimas, įamžinamas.
Visada lydi žmogų nepaliaujamas siekimas grįžti – darbais ar mintimis – į savo vaikystės kraštą. „Kūryboje aš visuomet jaučiu neišsenkamą vaikystės dienų versmę, kurios gaivų ir skaidrų vandenį, matyt , gersiu iki paskutinio atodūsio...“-rašė Vladas Dautartas.
Atrodo, kad rašytojas niekur ir neišėjo. Čia gyvena su mumis savo kūriniais ir toliau mums seka Senojo gluosnio pasaką. Prieš keletą metų viena gražiausių Šilelio gatvių pavadinta rašytojo vardu, o Raudondvario gimnazija atvėrė rašytojo Vlado Dautarto klasę. Gimnazijos direktorius Ilmaras Embrektas pasidžiaugė, kad kiekvieną pavasarį aplanko gimnaziją Vlado Dautarto šeima, padeda puoselėti literatūrines tradicijas.
Rašytojo sūnus Julius Dautartas ir gimnazijos direktorius Ilmaras Embrektas perkirpo simbolinę juostą, Raudondvario parapijos klebonas kunigas monsinjoras Augustinas Paulauskas pašventino klasę. Visi sugužėjo į dažais dar kvepiančią, pasipuošusia naujais stendais bei estetiškai apipavidalinta pažintine medžiaga klasę. Kabinete bus kaupiama medžiaga apie rašytoją ir jo kūrybą. Trumpam susėdome į suolus, ir svečiai, ir mokytojai, ir mokiniai. Švietimo skyriaus vedėja Irena Marcinkevičienė įteikė knygą ,, Lietuvos didikai“.
Rašytojo šeimos nariai pažadėjo vardinei klasei visokeriopą paramą, autentiškų rašytojo asmeninių daiktų bei knygų.
Apolonija Koževnikovienė
lietuvių kalbos metodiniės grupės pirmininkė
