Švedų rašytojo Jono Jonasson bestseleris – knyga „Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo“ – jau pasirodė ir Lietuvos knygynuose. Autoriaus gimtinėje jos parduoti milijoniniai tiražai, o tokias aukštumas ji pasiekė be jokios reklamos ir be recenzijų: kalbos apie ją ir rekomendacijos sklido iš lūpų į lūpas.
Perskaičius knygą, suvoki, kad ji tikrai neeilinė, priverčianti ne tik nusišypsoti, bet ir kvatotis. J. Jonasson tikrai turi neįtikėtinai lakią vaizduotę ir išskirtinį humoro jausmą. Ne kiekvienam šautų į galvą išlaipinti šimtąjį gimtadienį švenčiantį senuką pro langą ir pasiųsti jį ieškoti nuotykių bei naujų pažinčių po visą šalį. O ir nauji pažįstami savo išskirtinumu tikrai neatsilieka nuo paties energingo ir išradingo šimtamečio: nusikaltėliai, teisėsaugos atstovai, išsilavinęs pardavėjas, besikeikianti gražuolė ir keletas gyvūnų.
Knygos leidėjai klausia: „Ar gali būti, kad vienas žmogus nulėmė visus svarbiausius XX a. įvykius? Ir kad tas žmogus – senukas, kuris savo 100 metų jubiliejaus proga tiesiog dingo, nusprendęs leistis į savo paskutinį nuotykį gyvenime?“ Į abudu klausimus atsakymas vienas – tikrai taip! Knyga turi dvi ašis: nuotykis išlipus pro langą ir viso Alano (senuko išlipusio pro langą) gyvenimo istorija, turinti įtakos ir šiandieniniams įvykiams. Pasirodo, kad jis yra susipažinęs su tokiomis įtakingomis asmenybėmis, kaip Čerčilis, Trumenas, Stalinas, Mao ir daugybe kitų.
Keliaudamas per XX a. istoriją ir svarbiausius šimtmečio įvykius, autorius išradingai įterpia į juos savo sugalvotą Alaną, leisdamas jam būti šių įvykių lėmėju ir kūrėju. Jis netgi sugeba paaiškinti kaip įvyko vienas ar kitas iki šiol istorikų nepaaiškintas įvykis. Žinoma, svarbia jo dalimi tampa pagrindinis knygos herojus – Alanas.
Autorius savo pagrindinius herojus kuria kaip ypatingai ryškias, nedviprasmiškas asmenybes: labai protingas, labai gudrus, labai kvailas ir pan. Kiekvieno jo asmenybės savybės priverčia atsidurti tokiose vietose ir tokiu laiku, kada jos padeda išsisukti iš pačių kebliausių ir netikėčiausių situacijų. Visi įvykiai tiesiog persmelkti išskirtiniu ir labai subtiliu humoru. Tiek veikėjų charakteriai, tiek jų kalba, tiek ir pačios situacijos, kurias kuria ypatingai laki rašytojo fantazija, yra nepaprastai komiškos. Ironija, kurią taip mėgsta J. Jonasson, kartais netgi pereina į lengvai juodą humorą.
Knygoje visi gali atrasti būtent tai, kas jiems artima ir įdomu: mėgstantys pasijuokti tikrai prisikvatos iki pilvo skausmo, tie, kurie nori pamąstyti apie gyvenimo prasmę, galės ją rasti įpintą į neįpareigojančią ironiją, o tie, kas domisi istorija, tikrai pasimėgaus išskirtine jos interpretacija.
Akvilė Žaromskytė
Nuotrauka iš „obuolys.lt“ archyvo.
