Tos pačios lyties santuokų ir partnerysčių įteisinimas šiomis dienomis tapo daugiausiai diskusijų ir aistrų keliančia tema. Įteisinimo šalininkai, savo poziciją grindžiantys žmogaus teisėmis ir teisine – socialine lygybe, yra aršiai puolami priešininkų, apeliuojančių į galimas tokių sąjungų pasekmes, religinius įsitikinimus ir tradicijas. Tai lyg užburtas ratas, iš kurio ištrūkti tikrai nepavyks, kol diskusijose apie homoseksualių žmonių santuoką ir partnerystę neatsiras daugiau teisinių nei emocinių argumentų. Tad pabandykime peržiūrėti konkrečius teisinės nelygybės atvejus, kurių neįmanoma išspręsti šiuo metu prieinamomis priemonėmisir įvertinti tokių sąjungų įteisinimo poreikį.
Bendras gyvenimas
Pripažindama šeimą vertybe, valstybė stengiasi šalinti kliūtis, trukdančias šeimos gyvenimui. Pavyzdžiui, kitos valstybės pilietis, susituokęs su Lietuvos piliete, gali gauti leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje. Tačiau homoseksualus žmogus, norintis pasilikti gyventi Lietuvoje su savo antrąja puse, bet negalintis registruoti santuokos, leidimo turės siekti aplinkiniais keliais - steigdamas fiktyvią įmonę ar studijuodamas. Sutuoktinis įgyja pilietybę po 7 metų gyvenimo Lietuvoje, sugyventinis - po 10 metų ir kur kas sudėtingesniu, ne visuomet prieinamu keliu.
Turtas, sutuoktinių užgyventas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Nutraukiant santuoką teismas šią nuosavybę padalina po lygiai, tačiau, atsižvelgdamas į kiekvieno sutuoktinio materialinę padėtį, auginamų vaikų skaičių bei kitas aplinkybes, gali nesilaikyti lygių dalių principo.
Nesusituokusi pora gali įsigyti ir valdyti turtą kaip bendrasavininkiai, tačiau toks turtas bus jų dalinė nuosavybė, kurioje kiekvieno sugyventinio dalis yra griežtai apibrėžta. Pavyzdžiui, jei vienas iš sugyventinių bendru sutarimu dirbs, o kitas rūpinsis namais, dirbantysis bus teisėtas viso užgyvento turto savininkas, o nedirbantysis neturės jokių įstatymais pagrįstų teisių į drauge užgyventą turtą. Jei skirdamiesi tokie sugyventiniai visgi pasidalins turtą, jie neišvengs gyventojų pajamų mokesčio.
Kitas panašus atvejis: jei sutuoktiniai nori užsiimti bendru verslu, jie abu gali dirbti pagal vieno iš jų verslo liudijimą, kuriame bus įrašytas ir kitas sutuoktinis. Tai labai praktiškas sprendimas - abu sutuoktiniai galės užsiimti šeimos verslu be jokių papildomų dokumentų. Sugyventiniams šis kelias neprieinamas - jiems tenka išsiimti atskirus verslo liudijimus. Taip dirbtinai suskaidžius šeimos verslą atsiranda prielaidos neteisingam jo apmokestinimui.
Susidūrimas su teisėsauga
Turbūt niekas nesiekiame pakliūti į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų akiratį. Tačiau bet kuris iš mūsų vieną dieną gali tapti nukentėjusiuoju, kaltinamuoju ar liudininku. Ar homoseksualūs žmonės pakankamai apsaugoti tokiais atvejais?
Apie asmens suėmimą gali būti pranešama tik vienam iš suimtojo nurodytų šeimos narių ar artimų giminaičių; įstatymas taip pat nenumato galimybės suimtajam susisiekti su žmonėmis, kurie nėra jo šeimos nariai ar giminės. Praktikoje tai reiškia, kad jei vienas sugyventinis bus sulaikytas, antrasis negalės gauti informacijos apie sulaikytojo buvimo vietą, jam iškeltus kaltinimus ar teismo datą.
Nukentėjusiajam ir liudytojui gali būti taikomas anonimiškumas, jei gresia realus pavojus jo sutuoktiniui. Jei anoniminio liudytojo atvykimas į teismą sukeltų pavojų jo sutuoktinio gyvybei, sveikatai ar laisvei, leidžiama jo nekviesti į teismą. Tokiu atveju teisme bus pateikti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tačiau sugyventinio saugumo įstatymas negina.
Sugyventinio liga
Susirgę tikimės, kad artimi šeimos nariai – giminės ar sutuoktinis – pasirūpins mumis. Ar tokias galimybes turi homoseksualios poros, kurioms santuoka neprieinama?
Darbuotojas, slaugantis sergantį sutuoktinį, turi teisę gauti nemokamų atostogų tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga, bei gauti socialinę pašalpą. Kai mažinamas įmonės darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę pasilikti turi tie, kas prižiūri neįgalų ar nedarbingą sutuoktinį. Nesusituokusios poros tokių teisių neturi.
Jei žmogus dėl ligos ar traumos nebegali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, jo tėvai, vaikai ar sutuoktinis gali kreiptis į teismą dėl neveiksnumo pripažinimo ir globos nustatymo. Sugyventinis tokios galimybės neturi - jo, kaip „pašalinio“ žmogaus, galimybės tapti gyvenimo draugo globėju bus nedidelės.
Sugyventinio mirtis
Mirus artimam žmogui, iškyla paveldėjimo klausimai. Jei velionis išlaikė šeimą, jo artimiesiems gali prireikti pašalpos. Kokios yra sutuoktinių ir kokios – sugyventinių teisės?
Sutuoktiniai yra įpėdiniai pagal įstatymą. Tai reiškia, kad paveldėjimui nebūtinas joks testamentas. Nesusituokę sugyventiniai gali turtą vienas kitam užrašyti testamentu. Tačiau šis būdas sudėtingesnis ir turi trūkumų: testamento, jei jis nebuvo perduotas saugoti notarui, teisėtumas neretai užginčijamas teisme; jei nėra įpėdinių pagal įstatymą, o testamentu palikta tiktai dalis palikėjo turto, tai likusioji dalis pereina valstybei; paveldint pagal testamentą mirusiojo tėvai gali prisiteisti pusę paveldėto turto kaip privalomąją palikimo dalį. Jei pagal testamentą paveldi sutuoktinis, tėvai gali pretenduoti tik į ketvirtadalį turto.
Jei mirusiojo sutuoktinis yra pensinio amžiaus, jis tam tikrais atvejais turi teisę gauti našlio pensiją. Sugyventinis tokios galimybės, žinoma, neturi.
Dar vienas pavyzdys – jei asmuo mirė dėl kieno nors kaltės (buvo nužudytas, mirtinai sužalotas eismo įvykyje, žuvo darbe ir pan.), jo sutuoktinis turi teisę pateikti civilinį ieškinį kaltininkui dėl žalos atlyginimo. Kaip manote, ar sugyventinis gali naudotis tokia teise? Ar jį gina įstatymas?
Ką daryti?
Turbūt visi sutiksime, kad įstatymuose numatytos sutuoktinių teisės ir pareigos neatsirado šiaip sau – jas diktuoja bendro gyvenimo poreikiai ir ypatumai. Sutuoktinių vedamas bendras ūkis padaro šeimą vienu ekonominiu vienetu, glaudūs pasitikėjimo ir atsakomybės santykiai, siejantys sutuoktinius, yra rimta priežastis leisti jiems atstovauti vienas kitą.
Todėl ar teisinga, kad homoseksualios poros, kurių santykiai yra tokio pat pobūdžio, kaip ir sutuoktinių, negali to teisiškai įforminti santuoka ar partneryste? Juk santuoka - ne tik dvi cukrinės figūrėlės ant vestuvinio torto. Tai svarbus teisių ir pareigų rinkinys, kurį nusipelno turėti visos darnios poros - nepaisant socialinės padėties, religijos ar seksualinės orientacijos. Dabar yra tinkamas laikas tai suvokti, įvertinti ir padaryti geriau pasvertas išvadas.