Beveik prieš dvejus metus Ukmergėje nuskambėjęs balsų pirkimo skandalas buvo tik preliudija į šiandieninį visą šalį krečiantį balsų pirkimo skandalą. Tik absoliutus nebaudžiamumas, prokuratūros neveiksnumas ir visiškas Vyriausios rinkimų komisijos neįgalumas privedė šalį prie masinių balsų pirkimų.
Šalyje nuvilnijus didžiuliam pasipiktinimui dėl galimo Darbo partijos balsų pirkimo tenka apgailestauti, kad preliudijos metu, kai Savivaldybių tarybų rinkimuose, vykusiuose vasario 27 dieną, buvo, galimai, perkami balsai Liberalų ir centro sąjungos naudai, niekas nesiėmė ryžtingų veiksmų ir deramai nepasiruošė, kad būtų užkirstas kelias paminti pamatines demokratijos vertybes.
Ukmergės rajono apylinkės teisme ir toliau vis stringant baudžiamajai bylai dėl balsų pirkimo Savivaldybių tarybų rinkimuose, vykusiuose vasario 27 dieną, apgaubė abejonės ar Ukmergės rajono prokurorams iš tiesų rūpi, kas galėjo organizuoti galimą balsų pirkimą. Šiame procese yra apkaltinti, viso labo, trys asmenys, kurie galimai pirko balsus, tačiau nei vienas iš jų nebuvo kandidatas, tad, kokia tiesioginė nauda jiems galimai pirkti balsus, lieka nežinioje.
Oficialiais Ukmergės prokuratūros duomenimis, nei ikiteisminio proceso, nei teisminio proceso metu nebuvo apklausti tiesioginę naudą (reitingo balsų) iš balsų pirkimo gavę asmenys - rajono savivaldybės Tarybos nariais tapę ir valdančios daugumos sudėtyje dirbantys J. Armanavičius ir S. Masiulionis. 2011 metų savivaldybių rinkimų metu J. Armanavičius iš 4 pozicijos pakilo į pirmąją, o šeštuoju į prieš rinkimus įrašytas S. Masiulionis pakilo į antrąją vietą. Akivaizdžiai sąraše kilstelėjo ir kiti galimai pirktuose balsuose minimi skaičiai („kandidatai"): J. V. (iš 20 pakilo į 5), V. M. (iš 26 pakilo į 6) ir J. G. (iš 24 pakilo į 7).
Šioje istorijoje VRK elgesys yra daugiau nei apgailėtinas. Vyriausioji rinkimų komisija, net nesuabejojusi patvirtino rinkimų rezultatus, nors rinkimų dieną buvo „pagauti" su įrodymais galimai rinkėjų balsus pirkę asmenys. Vėliau sekę VRK veiksmai leido susiklostyti tokiai situacijai, kad teismui net ir pripažinus, jog asmenys V.M., V.S. ir S.M. pirko balsus, balsavimo rezultatai nebus anuliuoti, o partija ir buvę kandidatai liks nenubausti. Tai verčia susimastyti, ar yra teisingumas? Akivaizdu, kad balsų pirkimas ir valstybės institucijų bejėgiškumas prieš šį procesą veda link demokratijos žlugdymo ir „pinigų valdžios" stiprėjimo Lietuvoje.