Tai, kas pastaruoju metu buvo transliuojama į mano televizoriaus ekraną bei rašoma kai kuriuose interneto portaluose, mane išgąsdino. Kiek vėliau prajuokino. O galiausiai ir supykdė. Tad apie viską nuo pradžių.
Išgąstis
Dar visai neseniai iš kai kurių žiniasklaidos priemonių girdėjau įvarius ekspertus porinant: „Statistiniai duomenys rodo, kad pagal žuvusiųjų gaisruose skaičių Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių Europos Sąjungoje. Gaisruose patiriame vis daugiau žalos, o grėsmingiausia situacija yra daugiabučiuose namuose“. Iš tiesų nemalonūs ir gąsdinantys dalykai... Tačiau klausau toliau. Į Lietuvą atvykęs tarptautinės organizacijos „Fire Safe Europe“ atstovas postringauja, kad Europoje gaisrams neskiriama pakankamai dėmesio. Kartu pateikiama dar krūva siaubą varančios statistikos ir galiausiai padaroma išvada – visos šios negandos susijusios su tuo, jog statybose naudojamos neva nesaugios ir degios medžiagos. Pirma mintis, šovusi į galvą – kaip Lietuvoje gali būti leistos naudoti nesaugios medžiagos? Antroji – tai, kad nedegių medžiagų, išskyrus akmenį, plieną ir smėlį, iš esmės nelabai ir yra.
Juokas
Kadangi ne vieną dešimtį metų dirbau statybose, o taip pat esu labai smalsus žmogus, nusprendžiu patikrinti, kas rašoma minimos organizacijos puslapyje ir kokiais duomenimis yra remiamasi. Štai tada ir prapliumpu juokais. Pasirodo, jog ši organizacija įkurta užsienio (daugiausiai skandinavų) kompanijų iniciatyva, kurios gamina mineralinę vatą pastatams šiltinti. Ir nors organizacijos pavadinimas skamba gražiai, tai, deja, nėra jokia mokslinė institucija. Veikiau – lobistinė organizacija, kurios pagrindinis siekis (kaip ir bet kokio verslo subjekto) yra pelnas ir, kad jų prekė būtų kuo plačiau vartojama. Prieš akis nevalingai iškilo ne tokio jau seno, tačiau gero filmo „Ačiū, kad rūkote“ (ang. k. „Thank you for smoking“) veiksmo linija, kai tabako kompanijų magnatai įkuria įvairias, neva mokslines, organizacijas, kurių pagrindinis tikslas – nustatyti, jog tarp tabako gaminių vartojimo ir vėžinių ligų nėra jokios sąsajos. Taip ir čia bandoma primesti, kad jei Jūsų būstas bus šiltinamas kitomis medžiagomis – visi sudegsite.
Pyktis
Natūralus klausimas – kam viso to reikia? Ogi renovacijai! Juk šis procesas netrukus neišvengiamai pajudės, o skylėtus namus reikės apšiltinti. Tad tampa aišku, kad didžiosios skandinaviškos kompanijos siekia išstumti mūsų vietos gamintojus, kurie gamina lietuvišką polistireninį putplastį. Pastarasis yra ne tik pigesnis, tačiau ir pasižymi puikiomis termoizoliacinėmis savybėmis. Štai tada pasidaro pikta!
Visų pirma, man nepatinka, jog pasitelkus milžiniškus pinigus ir propagandines priemones, mus bandoma gąsdinti ir mulkinti. Ar gi ne absurdiškai atrodo peršama nuomonė, kad apšiltinus namus brangia mineraline vata, Lietuvoje nebekils gaisrų? Jeigu vadovautis logika, jog pastaroji šiltinimo medžiaga sugeria drėgmę ir išleidžia šilumą lauk – tada taip. Juk šlapios malkos nedega!
Tačiau kalbant rimtai, sveikas protas sako – nuo statybinių medžiagų degumo gaisrai nekyla! Remiantis oficialia statistika, pagrindinės gaisrų priežastys kasmet nurodomos tos pačios: neatsargus žmonių elgesys su ugnimi, žolės deginimas, netvarkingos krosnys ar elektros įranga, taip pat – neatsargus rūkymas ir t.t.
Na ir antra, darosi pikta, kai supranti, kad mūsų pinigai dar kartą iškeliaus į užsienį, nes renovacijai greičiausiai teks skolintis tuose pačiuose skandinavų bankuose, o namus apšiltinti jų atvežtomis medžiagomis. Belieka tikėtis, kad bent darbus atliks įmonės, susimokančios mokesčius Lietuvoje...
