Gyvename 21 amžiuje – modernizacijos ir laisvės piko amžiuje, kai kiekvienas turi laisvę pasirinkti, kur ir su kuo gyventi, mylėti, dirbti. Rodos, visi keli atviri ir niekas netrukdo, tačiau mūsų visuomenėje pradedama vis laisviau šnekėti tema, kuri prieš kelis dešimtmečius buvo tabu, homoseksulumas, kuri visas laisvės mintis sugniuždo. Klausimas, kodėl tolerancijos ir laisvės epochoje tokie žmonės gyvena suvaržyti ir puolami. Aišku, negalima sakyti, jog gyvenimas, būnant tokiu, blogas, tikrai ne, buvimas tokiu, priverčia žmogų jaustis išskirtiniu, dažniausiai homoseksualūs žmonės yra stipresni psicholigiškai, turtingesni, laimingesni nei heteroseksualai .
Tikriausiai kiekvienas savo aplinkoje turime draugų, kurie yra homoseksualūs ar bent jau biseksualūs, nes tyrimai rodo, kad 1 iš 10 jūsų draugų ar šeimos rato yra būtent toks. Kas tai yra? Homoseksualumas – tai viena iš lytinės orientacijos krypčių, kai žmogų traukia tos pačios lyties atstovai. Šis reiškinys pasaulyje egzistuoja jau nuo neatmenamų laikų. Įvairūs istoriniai šaltiniai liudija, kad, pavyzdžiui, senovės Graikijoje homoseksualumas buvo laikomas visiškai normaliu dalyku. Bet kodėl gi dauguma tai smerkia? Atsakymas - dauguma nežino, kaip tie žmonės gyvena ir ką jie veikia, kuo skiriasi nuo heteroseksualių žmonių ir bijo to.
Papasakosiu trumpą istoriją iš savo gyvenimo, kuri galbūt kažkam padės suprasti, kaip gyvena tokie, kaip aš. Man šiuo metu 19 metų, supratau apie savo orientaciją, kai pradėjau bręsti, reiškiasi, būnant 13 metų. Iki to laiko gyvenau lyg tikras berniukas: laksčiau laukais, kieme žaidžiau muštynių, karų, karstėmės po medžius, mašinytės ir kiti berniukiški žaidimai iki šiol elgiuosi ir jaučiuosi tikru vyru.
Niekada ir iki šiol netraukė mergaitiški žaidimai, nors kartais ir heteroseksualius vaikinus šie traukia. Kodėl užsiminiau apie žaidimus? Yra toks mitas, kad gėjumi galima tapti, bendraujant su mergaitėmis, žaidžiant lėlėmis, tačiau aš žaidžiau berniukiškus žaidimus ir tapau gėjumi. Mano įsitikinimu, žmogaus orientacija yra užslėpta jo genuose, kuriuos perduoda jo tėvai. Net garsusis Froidas teigia, kad visi žmonės iš prigimties yra biseksualūs, domisi abejomis lytimis, tačiau dėl įvairių faktorių jiems besivystant, jaučiant aplinkos įtaką, pradeda jausti potraukį vienai ar kitai lyčiai.
Tęsiu toliau, supratau, kad man patinka vaikinai, kai pamačiau pirmą erotinį filmą, negalėjau atitraukti akių nuo vyriško kūno, nors tada aš dar nežinojau apie gėjus, lesbietes ir t.t. Gyvenau toliau.. Prasidėjo mano linksmasis gyvenimas: vakarėliai, išgėrimai ir pirmieji kartai. Pirmas kartas įvyko 16 metų, jis buvo vakarėlio metu su keliais metais vyresniu vaikinu. Tuomet aš sau pilnai patvirtinau, kad aš esu gėjus. Minusas, būnant gėjumi tas, jog tavo partneriai keičiasi itin dažnai, tačiau viskas vyksta saugiai ir jokių venerinių ligų neįmanoma pasigauti, jei saugaisi.
Dauguma mano draugų ir tėvai dabar jau žino, kad aš toks. Jie reaguodavo visada labai skirtingai, nors niekada nei vienos kritikos nesulaukiau, o tėvai net apsidžiaugė, todėl galiu teigti, jog gyvenimas Lietuvoje homoseksualams yra pakankamai geras ir jokių išskirtinių teisių aš net nenoriu. Be to žinau daugybė porų, kurie gyvena jau daugybė metų kartu Lietuvoje, jie gyvena visiškai pilnavertiškai ir laimingai.
Tikiuosi, kad žmonės, kurie to nesupranta, pradės sukti galvą, kaip iš tikrųjų viskas vyksta ir koks tai gyvenimas, kuris gali vykti kaimyno bute ar name. Tik domėjimąsis ir tarpusavio supratimas padės kurti geresnį rytojų kiekvienam, nesvarbu, ar tu gėjus, žydas, heteroseksualus..
Laukite tęsinio.
