Nacionalinės Lietuvos šventės didžiulei masei žmonių tampa eilinėmis dienomis: sausio 13-oji, vasario 16-oji, kovo 11-oji. Nuo mokyklos laikų kiekvienas istorijos pamokose buvo mokomas, jog tai – svarbios dienos Lietuvai, kad dėl mūsų valstybės laisvės ir nepriklausomybės kovojo ir liejo kraują daugybė žmonių, kurie suteikė mums tai kuo dabar galime džiaugtis ir ką privalome deramai paminėti. Bet ar bėgant metams šios svarbios datos įgauna kitą prasmę?
Visuomet Lietuvos nacionalinės šventės, kurios įvardijamos kaip atminimai bei valstybinės šventės, buvo minimos trispalvės iškėlimu. Kiekvienas namas pasipuošdavo Lietuvos Respublikos valstybine vėliava, taip parodant pagarbą tautai ir žuvusiesiems dėl jos laisvės. Anksčiau šios šventės turėjo žymiai didesnę reikšmę, galbūt todėl, nes paskelbtos buvo būtent tuomet, prieš dvidešimt ar daugiau metų, ir gyvenantys tuo laikotarpiu žmonės labiau visą tai įvertina, nes jiems teko tai išgyventi ir būti svarbių įvykių liudininkais. Todėl jie tam teikę didesnę reikšmę, tai turi žymiai gilesnę prasmę, nei tiems, kurie apie visus svarbius įvykius Lietuvos valstybei mokosi iš istorijos vadovėlių.
Valstybines Lietuvos šventes šiomis dienomis kiekvienas supranta skirtingai. Vieniems tai tapo švente, nes nereikės dalyvauti pamokose, kitiems tai – nedarbo dienos, kurias gali praleisti namuose.
Bet ne visi yra vienodi, yra daugybė žmonių, kuriems rūpi Lietuvos istorija ir tai kaip kūrėsi nepriklausoma Lietuva, todėl šie žmonės nepraleidžia švenčių apsiribodami vien sėdėjimu namuose ar prie televizijos ekranų.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje. Anksčiau sausio 13-oji buvo minima žymiai ramiau, uždegamos žvakės, pagerbiama tylos minute. Tiesiogiai transliuojamos laidos apie sausio 13-osios įvykius, taip pat – Lietuvos Respublikos prezidentės kalba.
Peržengus į XXI amžių, valstybinės šventės įgauną šventiškesnę reikšmę, viskas labiau organizuota. Dabar sausio 13-oji minima renginiais, įvairiomis akcijomis, eisenomis, kurias rengia: sportininkai, studentai, moksleiviai ar tiesiog aktyvus ir organizuoti žmonės. Dabar ypatingai jaunimas nori kuo daugiau prisidėti prie Lietuvos pagerbimo ir sausio 13-osios įvykiuose žuvusių žmonių. Mokymo įstaigose rengiami projektai bei akcijos, jaunimas noriai dalyvauja minint sausio 13-ąją, lanko kapus ir dega žvakes pagerbiant žuvusiuosius, taip pat organizuojamos pilietinio ugdymo pamokos. Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės šventės sutinkamos triukšmingiau, renginių organizatoriai taip pat nesnaudžia, nes minėjimai palydimi muzikos garsais.
Parodykime, jog mums svarbi mūsų valstybė ir iškelkime trispalvę minint praeities įvykius atnešusius mums laisvę ir nepriklausomybę.
G.Kestenytė
VYTAUTO BUTKAUS NUOTR.
