Jau keletą metų studijuojant užsienyje, Škotijoje, teko susidurti su daugybe stereotipų. Panašu, kad emigrantai – vieni tų, apie kuriuos galima išgirsti daugiausiai stereotipų, nors ne ką mažiau gandų sklando ir apie skirtingas kultūras, šalis ir tautybes. Taigi, per šį laiką susidarė įspūdis, kad stereotipai, vis dėlto, nėra iš piršto laužti! Nors dauguma žmonių laikosi nuostatos „griaukime stereotipus“, bet juk turi būti priežastis jiems susikurti, niekas iš dangaus nenukrenta. Žinoma, yra tekę girdėti ir absurdiškų nuomonių – pavyzdžiui Prancūzijoje sklando stereotipas, jog visi škotai gyvena pilyse. Palyginus pilių, esančių šalyje skaičių su gyventojų skaičiumi, galbūt ir galima būtų sekundei suabejoti, bet, vargiai tikėtina, kad patys prancūzai tikėtų šiuo gandu. Taigi, keletas „teisingų“ stereotipų jūsų teismui.
Emigrantai grįžta į Lietuvą taisytis dantų. Na grįžta, susitaiso.Visa ši mintis, kad dažnai tenka keliauti ne vieną tūkstantį kilometrų vien tam, kad dantis sutaisytų, skamba gan juokingai. Nors net tam yra svarios priežastys, pvz. Didžiojoje Britanijoje stomatologų paslaugos tikrai nėra pigios. Vargu, ar jos nors kiek pigesnės kitose šalyse. Antroji priežastis tampa komplimentu mūsų odontologams – tai jų darbo kokybė. Taip pat, žinoma, nuo vaikystės lankęsi pas vieną ‚dantistą‘ konservatyvūs (štai ir dar vienas stereotipas) lietuviai nenori patikėti savo dantukų kitiems specialistams. Na ir paskutinioji, gan dažna priežastis – kalba. Neretas lietuvis, nežinodamas visų odontologijos terminų svetima kalba, nedrįsta net įžengti į gydytojo kabinetą – „O jei ne taip pasakysiu ir man visus dantis išraus?“ Faktas lieka faktu, neretas emigrantas dantukus tvarkosi tėvynėje.
Lietuviai užsienyje gyvena grupuotėmis. Šį stereotipą galima šiek tiek patikslinti – gyvena bendrijomis, greta vieni kitų, įsikūrę kaimynystėse. Iš šono tai atrodo kaip grupuotė. O ką jūs pamanytumėte, jei gretimoje gatvėje nuo jūsų gyventų vien, pavyzdžiui, kinai? Galvotumėte, jog prasidėjo invazija ir jų grupuotė tuoj užims ne tik gatvę, bet ir visą rajoną, o vėliau ir šalį. Laimei, dauguma užsieniečių taip negalvoja. Vis dėlto, lietuviai, kaip vilkai, mėgsta gyventi būriais. Dažniausiai – finansiniais sumetimais, bet kalbos aspektas čia taip pat yra svarbus.
Lietuvaitės – pačios gražiausios merginos. Būdamas Lietuvoje dažnai galvoji, jog tai tiesiog gražbyliavimas mūsų tautietėms, bet išvykęs supranti, jog šis stereotipas – tikrai ne iš piršto laužtas. Amerikietis William, apsilankęs Lietuvoje, viską apibendrino trumpai ir aiškiai: „Net pati “baisiausia„ mergina, sutikta Lietuvos naktiniuose klubuose, būtų gražuolė Škotijoj“. Ar tai genai, ar tiesiog gyvenimo būdas, visai nesvarbu – faktas vienas, kad galime didžiuotis savo tautietėmis.
Parašau nepamiršti, kad savo pastebėjimais nesiekiu nieko įžeisti, neturiu jokių rasistinių ar nacionalistinių tikslų.
