Miestas lengvame chaose... Ribojamo eismo pasekoje gatvės primena plyštančius lietuviškus vėdarus. Šalimais turistų, kurių, beje, Londone kartais rodosi daugiau nei čiabuvių, kas kelis žingsnius šmėžuoja įivairiausiais antpečiais pasipuošę pareigūnai, kurie, rodos, galėtų savo itartinais žvilgsniais varžytis su pačiu Šerloku Holmsu. Parduodamos (arba tiesiog primygtinai siūlomos nusipirkti) žaidynių atributikos tikriausiai daugiau nei nuskendusių bei paslėptų piratų lobių visuose vandenynuose, per visus amžius.
Tai tik pirmos mintys, kurios šauna į galva po to, kai dviračiu šiandien įveikiau tik porą mylių nuo namų iki savo fotostudijos. Belieka tik įsivaizduoti, ką tenka patirti piliečiams bei imigrantams, kurių kasdienybė neatsiejama nuo keliavimo per miesto centrą bei rytinę jo dalį.
Tačiau tai juk Olimpines žaidynės... Ir legendinę ugnį, kadais saugotą taip uoliai ir neštą kur kas didesnių pavojų genamą, šiandien galėjau išvysti tiesiog išėjęs į gatvę (čia, Krono ir Rėjos sūnus, Dzeusas jau tikrai prasikeitų tai pamatęs).
Žinoma, dėl to kadro, kvepiančio pasauline taika ir bent dviems savaitėms pamirštais bręstanciais branduoliniais konfliktais, pedofilijos skandalais bei kitomis demokratijos anomalijomis, teko pakovoti su Iphone fotoreporterių armija, bet nebegali pykti, kai fotografija, rodos, tampa naujuoju pasaulio „folkloru", o pasaulio žinios akimirsniu pasiekia visus. Net ir tuos, kurie nebegali pakrutinti užpakalio ir patenkinti savo žingeidumo savo pačio akimis ir ausimis, tuos, kurie pasaulį mato per paskutinįjį -Facebook - langą (na, kita vertus, jei ne šios naujovės, jie vis dar sėdėtų one.lt ir bandytų užvaldyti pasaulį per pažintis).
Tačiau tai juk Olimpines žaidynės... Ir esu laimingas, galėdamas pajausti tai iš arti bei prisijungti prie tų labiau „išprususiųjų" laimingųjų, tebūdamas tik paprastas mirtingasis. Kad ir koks chaosas laukia miesto, kuriame dabar gyvenu, tai verta patirti. Tikriausiai dažnas tautietis verčiau išleis kruvą lietiviškų pinigų per savaitgalį Palangoje, užuot tuos pačius varganai uždirbtus litus paaukotų odisejai į Londoną, na, kad bent pamatytų, kas yra Olimpinės Žaidynės... Bet ar man tai turetų rupėt? Tikriausiai ne. Todėl ir jaučiuosi laimingas. Čia ir dabar, su draugais, ta saujele žmonių, kurie dar nori patirti, padaryti kažką daugiau savo gyvenimuose.
pagarbiai fotoreporteris Vytautas Dranginis
