Vatikano atstovai Žemaitijoje neabejingi atkuriamai LDK, Sarmatijai ir Žemaitijai kurios sudėtyje buvo ir Lietuva. Tuo tikslu ant svarbiausios Žemaitijoje katedros durų vyskupai suorganizavo apkalimus su šarvuotomis meškomis ir užrašais Sarmatija ir Samogitia.
Telšių vyskupija akivaizdžiai siekia atstatymo mažos Samogitės, kurios ribos panašios į dabartinės Žemaitijos ir Sarmatijos, kurios ribos sutapo su Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ribomis. Pagal senus žemėlapius tai nustatė Aivaras Lileika ir patvirtino Lietuvos kartogramų draugijos pirmininkas prof. hab. dr. Algimanto Česnulevičiaus – dokumentus su parašu ir antspaudu.
Turint tiek proto ir žinių kaip Va Tik Ano pavaldumo vyskupai kiekvienas turėtų suprasti tai pagal ženklus ant svarbiausios Žemaitijoje Telšių katedros įėjimo durų. Be abejo daugelis žmonių tiek proto neturi ir kaskart eidami pro tas duris nesupranta ar net neperskaito kas ant jų parašyta. Kas tai per ženklai ir kokie jų rodymo tikslai. Kodėl Telšių vyskupai meškas pavaizdavo apšarvuotas ne menkiau nei pasivadinusiųjų Švenčiausios mergelės Marijos vienuolių ordino (kryžiuočiai) ir Kristaus Karaliaus karių ordino (kalavijuočiai) vienuolių kariaunų riteriai vykdydami Šventosios Romos Imperijos popiežių užduotis ? Geras karys siekiantis tapti generolu. Tačiau ne kiekviena davatka siekia tapti vyskupu. Todėl ir žiūri kaip avinai į naujus vartus.
Atspėjant ženklus darytina išvada, kad Žemaitijos katalikai neatsisakė tikslo atkurti senąją savo protėvių kultūrą, buvusią iki Šventosios Romos imperijos okupacijos. Be abejo patobulintą naujomis technologijomis ir pritaikytą naujoms sąlygoms. Tokias mintis mums sukelia Dievo-Gamtos mums duotas protas, nes mes visi Jo vaikai visi gavę smegenis. Ir visi panašiai po mirties pavirsime dulkėmis. Tačiau tie kas užsiima pareigas kultūros vystymui, gauna pinigus, bet savo protėvių šalies Sarmatijos ir Samogitės kultūra nesidomi ir žmonėms nepadeda ją pažinti tai žemės dulkėmis atsiduoda dar net ir nenumirę. Bet visa Žemaitija nemirs. Atgims per LDK-Karalystę ir savo Vyskupus, ir Didvyrius, ir kultūros dulkes įvertins. Atpildas artėja.
